Pndaras (Pindaros) apie 520 pr. Kr.Tėbai apie 445 pr. Kr.Argas, senovės graikų poetas. Muzikos mokėsi Atėnuose, keliavo, bendravo su daugeliu kilmingų ir įžymių kultūros, politikos žmonių. Kūrė tekstus ir muziką chorų giesmėms, vadovavo chorams. Iš 13 knygų sudariusių pajanų (giesmės Apolono garbei), ditirambų, himnų, enkomijų (šlovinamojo pobūdžio kūriniai), trenų liko menki fragmentai. Išliko tik sporto varžybų nugalėtojus šlovinančių Epinikijų (Epinikia) 4 knygos. Viena knyga skirta olimpinių (Olimpijos), kita Pitijos (Delfų), trečia Istmo (Korinto), ketvirta Nemėjos žaidynių nugalėtojams. Epinikijas paprastai atlikdavo vyrų chorai, palydimi aulo ar lyros. Giesmių kompozicija panaši: iš pradžių pateikiama duomenų apie laimėtoją, jo kilmę, pergalės aplinkybes, paskui pasakojami nugalėtojo herojiškumo įspūdį turintys sustiprinti mitai ar jų fragmentai, pateikiama gnomų pobūdžio teiginių, pabaigoje sugrįžtama prie pasiektos pergalės. Kiekvienas tekstas turėjo sudėtingą ritmą ir melodiją, šių laikų žmonėms nežinomus ir nesuprantamus. Stilius epinis, jį kuria ne tik tradicinė epo leksika, bet ir daugybė originalių naujadarų. Būdinga vaizdų veržlumas, didingumas ir spindesys. Vėliau odėmis pavadinti Pindaro eilėraščiai turėjo įtakos Horacijui, J. Miltonui, A. Tennysonui, Chr. M. Wielandui, J. W. Goethe’i, G. Deržavinui, A. Chénier.
273