dviejų kapšelių piniginė, nunerta iš medvilninių siūlų, puošta karoliukais (© Marijampolės kraštotyros muziejus)
senovinė odinė piniginė su žalvariniais papuošimais (© Utenos kraštotyros muziejus)
pinignė, įvairaus dydžio ir pavidalo maišelis arba dėkliukas pinigams laikyti ir nešiotis.
Pirmosios žinios apie pinigines Europoje yra iš 11–12 amžiaus. Tuo metu piniginės – dažniausiai kumščio dydžio, kartais ir didesni maišeliai – buvo siuvamos iš odos arba drobės, suveržiamos odiniu pasaitėliu arba virvele. Nešiotos po drabužiais parištos ant krūtinės, prie juosmens. Mažesni kapšeliai smulkesnėms monetoms laikyti buvo nešiojami kelnių kišenėse arba būdavo segami prie juosmens. Piniginėse buvo nešiojamos ne tik monetos, bet ir smulkūs asmeniniai daiktai, religinės relikvijos, antspaudai. 19 amžiaus pradžioje Vakarų Europoje (19 amžiaus antroje pusėje–20 amžiaus pradžioje ir visoje Lietuvoje) išplito knygutės pavidalo kelių skyrelių užsegamos piniginės: didesnės – popieriniams pinigams, mažesnės – monetoms. 21 amžiuje vyriškos piniginės dažniausiai odinės, kartais iš dirbtinių medžiagų, įvairaus dydžio, perlenkiamos 2 arba 3 kartus (banknotai sulankstomi arba ne), su daugeliu skyrelių dokumentams, užsegamu skyreliu monetoms. Moteriškos piniginės yra įvairesnių formų, spalvų, puošnesnės, dažniausiai talpesnės, nešiojamos rankinėse.
monetų piniginė su automatiniu užraktu (1875, manoma, pagaminta Norvegijoje; © Pinigų muziejus)