pinignis venetas, įstatymo nustatytas kainų mastas, galiojantis tam tikroje teritorijoje.
Piniginis vienetas paprastai skirstomas į smulkesnius, dažniausiai 100, rečiau 1000 (kai kuriose Azijos valstybėse), ar 5 (Madagaskare, Mauritanijoje), vienetus.
Yra valstybių, dėl infliacijos naudojančių svetimus (pavyzdžiui, Ekvadoras, Zimbabvė – Jungtinių Amerikos Valstijų dolerį) piniginius vienetus.
Valstybės, sudariusios pinigų sąjungą, kartais naudoja bendrus piniginius vienetus, pavyzdžiui, Europos Sąjunga – eurą, Rytų Karibų sutarties valstybės – Rytų Karibų dolerį, 14 Afrikos valstybių – Centrinės Afrikos franką ir Vakarų Afrikos franką.
Aukso standarto sąlygomis kainų masto funkcijas atliko įstatymų nustatytas piniginės prekės kiekis (pavyzdžiui, aukso turinys). Europoje iki apie 18 a. privatūs asmenys ir bendrovės galėjo leisti savus pinigus, 19 a. įvesti bendri visai valstybei piniginiai vienetai, kuriuos leido valstybiniai bankai. 20 a. antroje pusėje aukso standarto galutinai atsisakyta.