pinig multiplikãtorius, koeficientas, kuris parodo, kaip pasikeis pinigų kiekis šalyje centriniam bankui padidinus ar sumažinus pinigų bazę vienetu.
Padidėjus grynųjų pinigų kiekiui apyvartoje fiziniai ir juridiniai asmenys dalį savo piniginių lėšų padeda į komercinius bankus kaip indėlius. Komerciniai bankai panaudoja šias lėšas (išskyrus tam tikrą dalį, kuri lieka bankuose kaip privalomosios ir perteklinės atsargos) paskoloms išduoti, paskolų gavėjai dalį gautų lėšų paverčia indėliais bankuose, kurie vėl panaudojami paskoloms išduoti, dėl to pinigų bazę padidinus ar sumažinus vienetu pinigų kiekis padidėja ar sumažėja gerokai daugiau.
Pinigų kiekio P1 multiplikatorius skaičiuojamas pagal formulę: m1 = (1 + c) / (c + r + er), čia c – grynųjų pinigų apyvartoje ir indėlių iki pareikalavimo santykis, r – komercinių bankų privalomųjų atsargų norma, er – komercinių bankų perteklinių atsargų norma.
Pinigų multiplikatorius didėja mažėjant komercinių bankų privalomųjų ir perteklinių atsargų normoms, taip pat didėjant fizinių ir juridinių asmenų polinkiui laikyti savo turtą indėlių iki pareikalavimo, o ne grynųjų pinigų forma (tai būdinga išsivysčiusiai ekonomikai). Idealiuoju atveju, kai fiziniai ir juridiniai asmenys visas savo pinigines lėšas laiko bankuose kaip indėlius iki pareikalavimo, o bankai nesudaro perteklinių atsargų, m1 maksimali reikšmė lygi indėlių multiplikatoriui mi, kuris parodo, kiek daugiausia gali padidėti indėlių suma komercinių bankų sistemoje, kai viename iš bankų indėliai padidėja vienetu. Indėlių multiplikatoriaus dydis priklauso tik nuo komercinių bankų privalomųjų atsargų normos: mi = 1/r. Realusis indėlių multiplikatorius yra mažesnis už mi, nes nuo indėlio priėmimo banke iki šių lėšų panaudojimo išduodant paskolas kitiems klientams visada praeina tam tikras laikotarpis, faktiškai išduotų paskolų suma yra mažesnė už maksimalią galimą ir bankuose susidaro perteklinės atsargos, fiziniai ir juridiniai asmenys ne tik padeda indėlius į komercinius bankus, bet juos ir atsiima.
Centriniai bankai taip pat skaičiuoja pinigų kiekio P2 multiplikatorių (m2): m2 = (1 + c + t + f) / (c + r + er), čia t – terminuotųjų bei taupomųjų indėlių ir indėlių iki pareikalavimo santykis, f – kitų pinigų kiekio P2 sudėtinių dalių, kurios neįeina į pinigų kiekį P1, ir indėlių iki pareikalavimo santykis. m2 didėja didėjant kintamiesiems t, f ir mažėjant kintamiesiems c, r, er.
2687