pinig plovmas, veiksmai, kuriais siekiama įteisinti arba nuslėpti nusikalstamu būdu įgytas lėšas, jų kilmę, šaltinį ar savininkus, tų lėšų naudojimas ūkinėje, komercinėje veikloje, įvairiuose sandoriuose ir finansinėse operacijose. Nusikalstamu būdu įgytais laikomi pinigai, gauti iš uždraustos veiklos, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Pinigų plovimą dažniausiai atlieka narkotikų prekeiviai, teroristai, mokesčių grobstytojai ar vengiantieji juos mokėti, kontrabandininkai, kyšininkai, įsilaužėliai, sukčiautojai ir su jais susiję asmenys. Pinigų plovimas įteisinamas per piniginius sandorius (pvz., pirkimo, pardavimo, skolinimo, dovanojimo) ir kitas finansines operacijas. Pvz., neteisėtu būdu įgytos lėšos legaliai ar nelegaliai keičiamos čekiais ir kitais mokamaisiais dokumentais, į banko sąskaitas įnešamos ne didesnėmis nei nustatyta sumomis, duodami kyšiai banko darbuotojams, atsakingiems už klientų identifikavimą, perkamos įvairios vertybės nurodant tokią sumą, kurios nereikia deklaruoti, pinigai keičiami į užsienio valiutą, pasinaudojama didelę apyvartą turinčiomis įmonėmis į jų legalių pinigų srautą įliejant neteisėtas lėšas, kuriamos fiktyvios įmonės ir kita. Vadinamieji nešvarūs pinigai dažnai išgabenami į užsienį ir ten legalizuojami per indėlius komerciniuose bankuose. Dideles grynųjų pinigų sumas sunku įnešti į banko sąskaitą, todėl pinigų plovimu užsiimantys asmenys, norėdami nuslėpti, kad pinigai plaukia iš vieno šaltinio, dažnai samdo daugybę žmonių, kurie kasdien į sąskaitas įneša po nedidelę pinigų sumą. Banko sąskaitose esantys pinigai daugybę kartų pervedami iš vienos sąskaitos į kitą ir taip tampa švarūs, tada jau naudojami įvairiems tikslams.
Pinigų plovimas dažnai daromas per kelias specialiai šiam tikslui įkurtas lengvatinio apmokestinimo (vadinamąsias ofšorines) bendroves – jos įvairiais būdais viena kitai perdavinėja pinigus (pvz., viena iš kitos perka fiktyvias paslaugas, teikia fiktyvias paskolas), kol nebeįmanoma atsekti tikrosios pinigų kilmės. Tokios bendrovės steigiamos valstybėse, kuriose veikia lengvatinio apmokestinimo zonos, t. p. ten, kur griežtai saugoma bankinė paslaptis ir palankiai vertinami labai turtingi klientai. Vėliau už tokiais būdais legalizuotas lėšas oficialiai įsigyjama ūkinės ar gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, užsienio valiutos, atliekamos įvairios finansinės operacijos ir kita.
Pinigų plovimą atliekančių fizinių ar juridinių asmenų bendrininkais (tarpininkais) būna ir bankų darbuotojai, kurie pasinaudodami tarnybine padėtimi ir banko indėlių paslapties priedanga atlieka neteisėtai įgytų pinigų legalizavimo operacijas. Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, pinigų plovimas kasmet sudaro 2–5 % pasaulio BVP.
Pagal 1990 Strasbūre priimtą Europos Tarybos Konvenciją dėl lėšų, įgytų nusikalstamu būdu, paieškos, išėmimo ir konfiskavimo (Lietuva ratifikavo 1994) pinigų plovimas laikomas tarptautiniu nusikaltimu, kuris kelia pavojų valstybių ekonomikai ir tarptautiniam ekonominiam bendradarbiavimui. Prie Konvencijos prisijungusios šalys pinigų plovimą turi paskelbti savo teritorijose nusikalstama veika, priimti atitinkamus įstatymus, pašalinti kliūtis informacijai apie pinigų plovimą per bankus paviešinti, įpareigoti bankus pranešti teisėsaugos institucijoms apie įtartinus indėlius, pinigų pervedimus ir kitas operacijas. Europos Sąjunga 1991 priėmė direktyvą Dėl prevencinių priemonių, užkertančių kelią finansinės sistemos panaudojimui pinigų plovimo tikslais, 2005 – direktyvą Dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui.
Kovos su pinigų plovimu veiksmams koordinuoti tarptautiniu mastu 1989 Didžiojo septyneto susitikime Paryžiuje buvo įkurta Finansinių veiksmų darbo grupė kovai su pinigų plovimu (anglų kalba Financial Action Task Force on Money Laundering, FATF; 2017 jai priklausė 35 šalys ir 2 regioninės organizacijos – Europos Komisija ir Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo taryba). Ši grupė priėmė 40 rekomendacijų kovai su pinigų plovimu ir 9 specialias rekomendacijas kovai su finansiniu terorizmu. 2006 nutarta, kad savo grynuosius pinigus turi deklaruoti asmenys, kertantys Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų sienas. Pagal FATF pavyzdį veikia 9 kovos su pinigų plovimu grupės įvairiuose regionuose (2017). Už pinigų plovimą baudžiami ne tik nusikalstamą veiką padarę fiziniai ar juridiniai asmenys, bet ir kredito įstaigos, per kurias vyko pinigų plovimas.
2017 įsteigta Europos prokuratūra, atsakinga už nusikaltimų Europos Sąjungos finansiniams interesams tyrimą, baudžiamąjį persekiojimą už juos ir kaltininkų perdavimą teismui.
Manoma, kad pinigų plovimas pradėjo reikštis 20 amžiaus 3 dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose, kai amerikiečių mafija per jai priklausančias automatines skalbyklas stengėsi legalizuoti nusikalstamu būdu įgytus grynuosius pinigus. Jungtinių Amerikos Valstijų autoriaus J. Robinsono nuomone, pinigų plovimo terminą pirmą kartą pavartojo Didžiosios Britanijos laikraštis The Guardian, rašydamas apie 1972 neteisėtą R. Nixono rinkimų kampanijos finansavimą (Watergate’o byla).
Lietuvos Baudžiamasis kodeksas (2000, įsigaliojo 2003) pinigų plovimą laiko sunkiu nusikaltimu ir baudžiamuoju nusižengimu finansų sistemai. Už jį kaip papildoma bausmė privalomai skiriamas turto konfiskavimas. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas (1997, 2008 jis pakeitė Pinigų plovimo prevencijos įstatymą) nustato už pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą atsakingas valstybės institucijas ir konkrečias pinigų plovimo prevencijos priemones, kurių tam tikrais atvejais privalo imtis bankai ir kiti subjektai, kad būtų užkirstas kelias pinigų plovimui ir teroristų finansavimui.
Už pinigų plovimo prevenciją atsako Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Lietuvos bankas, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos (Lietuvos muitinė), Kultūros paveldo departamentas, Lošimų priežiūros tarnyba, Lietuvos notarų rūmai, Lietuvos auditorių rūmai, Lietuvos antstolių rūmai, Lietuvos prabavimo rūmai, Lietuvos advokatūra.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba koordinuoja visų pinigų plovimo prevenciją vykdančių institucijų veiklą, renka ir analizuoja informaciją apie įtartinas pinigų operacijas, bendradarbiauja su atitinkamomis užsienio šalių institucijomis, rengia kriterijus, kuriais remiantis tam tikros operacijos turi būti laikomos įtartinomis, o finansų įstaigos, auditoriai, advokatai, notarai įpareigoti apie jas pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
Operacija ar sandoris pinigais laikytinas įtartinu, kai klientas turi daugiau kaip 4 skirtingų valiutų banko sąskaitas, o jo veikla nepagrindžia tokio įvairių valiutų poreikio, kai du ar daugiau fizinių asmenų įneša grynuosius pinigus į tą pačią sąskaitą, o pinigai vėliau pervedami į kitas Lietuvos ar užsienio valstybių kredito įstaigose esančias sąskaitas, kai klientas dažnai prašo išduoti kelionės čekius užsienio valiuta, padidina atsiskaitymus grynaisiais pinigais, dėl neaiškių priežasčių didelės sumos piniginę operaciją išskaido į kelias mažesnių sumų operacijas, siekia išvengti piniginių operacijų įtraukimo į atitinkamą registrą, kai draudimo sutartis sudaroma neįprastai didelei sumai, kai klientas dažnai lošia azartinius žaidimus (azartiniai lošimai) ir per dieną pralošia arba išlošia didelę sumą, kai per trumpą laiką į kliento sąskaitą keliomis operacijomis įnešama arba išimama didelė pinigų suma, kai asmuo nuolat apmoka sandorius didelės vertės turtu, nuolat vykdo grynųjų pinigų pašto perlaidas ir kita. Jeigu klientas atsisako bankui pateikti prašomą informaciją apie lėšų ar kito turto kilmę, bankui draudžiama atlikti su juo piniginę operaciją, jis gali nutraukti sandorius ar dalykinius santykius su klientu.
2271