pinig rinkà, finansų rinka, kurioje prekiaujama trumpalaikiais (mažesnio kaip vienerių metų laikotarpio) skolos vertybiniais popieriais.
Pinigų rinkos svarbiausi dalyviai – komerciniai bankai ir kitos kredito įstaigos, vekselių diskonto kontoros, bendrovės, vyriausybė, kartais ir fiziniai asmenys. Pirkdami ir parduodami trumpalaikius vertybinius popierius pinigų rinkos dalyviai teikia vieni kitiems paskolas, kurios leidžia jiems saugiai investuoti laisvas apyvartines lėšas ar finansuoti laikiną apyvartinio kapitalo trūkumą. Pinigų rinkos vertybiniai popieriai (iždo ir komerciniai vekseliai, indėlių sertifikatai, bankų akceptai, atpirkimo sandoriai, išvestinės finansinės priemonės ir kiti), palyginti su kapitalo rinkos priemonėmis, yra mažesnio pajamingumo, bet pasižymi didesniu likvidumu ir mažesne rizika, juos dažniausiai leidžia tik labai patikimi emitentai.
Didžiausią dalį pinigų rinkos sandorių sudaro tarpbankinės operacijos, kuriomis komerciniai bankai teikia vieni kitiems trumpalaikes paskolas (paprastąsias arba garantuotas likvidžiais vertybiniais popieriais, pvz., iždo vekseliais).
Pinigų rinka gali būti pirminė (prekiaujama naujai išleistais vertybiniais popieriais) arba antrinė (perparduodami anksčiau išleisti vertybiniai popieriai), organizuota (prekiaujama centralizuotai vertybinių popierių biržose per įvairius finansų tarpininkus) arba tiesioginių sandorių (prekiaujama decentralizuotai be tarpininkų).
2687