pinijos

pnijos (lot. pinus – pušis), kai kurių pušies genties augalų valgomos sėklos. Kedrinės pušies (Pinus cembra) sėklos vadinamos kedrinėmis pinijomis, italinės pušies (Pinus pinea) – italinėmis pinijomis, korėjinės pušies (Pinus koraiensis) – korėjinėmis pinijomis, pakistaninės pušies (Pinus gerardiana) – pakistaninėmis pinijomis, keturspyglės pušies (Pinus quadrifolia) – arizoninėmis pinijomis, koloradinės pušies (Pinus edulis) – koloradinėmis pinijomis, meksikinės pušies (Pinus cembroides) – meksikinėmis pinijomis, vienaspyglės pušies (Pinus monophylla) – nevadinėmis pinijomis.

Sėklas dengia rudos spalvos kietas lukštas, kurio viduje yra švelnaus skonio aliejingas branduolys. Skirtingų rūšių medžių subrandintos sėklos skiriasi dydžiu. Pinijose yra riebalų, skaidulų, mangano, fosforo, magnio, cinko, E, K vitaminų. Vartojamos tiek pakepintos, tiek žalios. Jomis gardinami duonos gaminiai, sausainiai, mėsos patiekalai, salotos ir kiti vegetariški valgiai. Jos gali sukelti alergiją. Pinijos yra labai aliejingos, iš jų spaudžiamas aliejus vartojamas kosmetikoje, medicinoje. Pinijomis minta gyvūnai (pvz., voverės, baribalai), paukščiai (pvz., riešutinė).

Daugiausia pinijų surenkama Afganistane, Pietų Korėjoje, Kinijoje, Pakistane, Rusijoje.

nelukštentos kedrinės pinijos

korėjinių pinijų branduoliai

italinės pušies kankorėžis su sėklomis