pinkai, makram (turk. maqrama, arab. miqrama – rankšluostis, staltiesėlė), iš mazgų rankomis pinti geometrinio rašto ar virvelių pavidalo dekoratyvinės tekstilės gaminiai. Pinami mazgine technika. Pinama iš tam tikro storio stiprių ir nesukrių nedažytų ar dažytų virvelių, špagato ar tvirtų, storų natūraliojo (džiuto, medvilnės, kanapių, sizalio, linų), kartais iš cheminio (pvz., poliakrilnitrilo) pluošto siūlų. Gali būti įpinama keraminių, medinių ir kitokių karoliukų, žiedų ir kita. Didesni rankdarbiai pinami pakabinti ant kablio ar kitokio laikiklio, kiti – ant audiniu aptrauktos porolono, standžios gumos ar kitos medžiagos pagalvėlės, priklijuotos ar pritaisytos ant nuožulnaus medinio pagrindo.
pinikai. Skaros fragmentas
pinikų mazgai: a – plokščiasis, b – kilpinis, c – jūrinis
Ant laikančiojo siūlo (virvelės) apmetamos sukarpytos pynimo virvelės (siūlai), mazgai (plokščiasis ir kilpinis, kartais įterpiami sudėtingi jūriniai) rišami ant vienos ar kelių laikančiųjų virvelių (siūlų); virvelė, kuria rišamas mazgas, vadinama pinamąja. Plokščiaisiais mazgais (sumezgami iš 2 pusmazgių) dažniausiai pinami moteriški dirželiai, krepšeliai, petjuostės, kaklajuostės, apyrankės, kiti tinkliniai dirbiniai. Sumezgant kelis vieną po kito pusmazgius gaunama puošni įvija (sienų kilimėliams, gėlių stoveliams). Kilpiniais mazgais (rišami vieną virvelę dukart užrišant ant kitos, laikančiosios) dažniausiai pinami raktų laikikliai, kiti dekoratyvieji dirbiniai. Kiti pinikų raštai pinami derinant plokščiuosius ir kilpinius mazgus.
3152
Istorinė apžvalga
Pinikų technika pradėta naudoti keli tūkstantmečiai prieš Kristų Rytuose. Manoma, ji atsirado pradėjus austi (kai paprastu mazgu imta rišti metmenis audinio gale, kad jie neiširtų) ir ilgainiui tapo meniška ornamentų technika. Iš Rytų pinikai paplito Europoje, Amerikoje; inkai ir Šiaurės Amerikos indėnai išplėtojo labai savitą pinikų rūšį – vadinamąjį vampamą (gausiai įpinama karoliukų). Pradėjus naudoti jūrinius mazgus pynimo menas darėsi dekoratyvesnis. Įmantriais mazgų raštais apipinti baldai, šviestuvai, išpintos užuolaidos puošdavo didikų namus, aukštuomenė neapsieidavo be šia technika pintų aksesuarų – rankinių, dirželių. Renesanso epochoje Italijoje atsirado mezginius primenantys plokšti, raštuoti pinikai, vadinamieji cavandoli. Pinikus kūrė jūreiviai (hamakai, diržai, peilių įmautės).
Europoje pinikai ypač išpopuliarėjo 19 amžiuje. Didžiojoje Britanijoje išleista knyga Silvijos makramė nėrinių knyga (Sylvia’s Book of Macramé Lace 1882). Pinikais nustota domėtis nėrinius pradėjus nerti pramoniniu būdu. Pinikai atgimė 20 a. 7 dešimtmetyje, kai buvo susidomėta etnografija, rankdarbiais; buvo populiarūs tarp hipių. Pinikai plačiai naudojami dailiojoje tekstilėje, juvelyrikoje. Lietuvoje 19 a.–20 a. pirmoje pusėje nesudėtingais pinikų raštais puoštos kepurėlės, rankšluosčiai, nuometai, lovatiesės, paklodės. 20 a. 8 dešimtmetyje pinikai paplito dailiojoje tekstilėje (G. Razmienės, S. Baltakienės, V. Bartkuvienės kūriniai) ir rankdarbiuose.
2972
pinikai. Rankinė
pinikai. Sienų kilimėlis
B. Šmid‑Burleson Pinikai Vilnius 1983; E. Andes Practical Macramé London 1971.