pinocitozė

pinocitòzė (gr. pinō – geriu, įsiurbiu + kytos – ląstelė), skysčių patekimas į ląstelę. Prieš tai ląstelės citoplazminėje membranoje atsiranda raukšlių ir įdubimų. Į įdubimus patekusį skystį apsupa raukšlės. Susidaro pinocitozinė pūslelė. Ji atitrūksta nuo citoplazminės membranos, patenka į ląstelės vidų ir tampa vakuole. Kai į vakuolę patenka submikroskopinių dalelių arba makromolekulių, būna submikroskopinė pinocitozė, arba rofeocitozė. Pinocitozė būdinga žarnų epitelio, inkstų kanalėlių ir kitoms ląstelėms. Padeda įvairioms medžiagoms patekti į ląsteles, virškinti jas. Pinocitozę 1931 atrado W. Lewisas (Jungtinės Amerikos Valstijos).