pintys

pntys (Spongia, Porifera), žemesniųjų daugialąsčių (Parazoa) bestuburių gyvūnų tipas. 3 klasės: kalkinės pintys (Calcarea), paprastosios pintys (Demospongiae) ir stiklapintys (Hexactinellida). Apie 5000 rūšių. Pintys paplitusios daugiausia tropinio ir subtropinio klimato juostų jūrose (iki 8000 m gylio), rečiau gėluosiuose vandenyse (apie 120 rūšių). Kūnas nesimetriškas arba neryškios spindulinės simetrijos, įvairios formos, nuo 1 cm iki 2 m ilgio. Apatiniu galu pintys būna prisitvirtinusios prie povandeninių daiktų, kitame gale yra žiotys. Pintys yra dvisluoksniai gyvūnai. Išorinį epitelinį (ektoderminį) sluoksnį sudaro plokščios epitelinės ląstelės – pinakocitai, vidinį sluoksnį – apykaklinės ląstelės, vadinamos choanocitais. Tarp šių sluoksnių būna bestruktūrė masė – mezoglėja, kurioje yra įvairios paskirties ląstelių ir pinties skeletą sudarančių spikulių.

ežerinė durlė

Yra 3 pinčių kūno sandaros tipai: askonas, sikonas ir leukonas. Askono tipo pintys kūno paviršiuje yra daug porų, kurios kanalais atsiveria į paragastralinę ertmę. Sikono ir leukono tipų pinčių choanocitai išsidėstę kūno sienos kamerose arba kanaluose. Choanocitų žiuželiai varo vandenį pro poras į paragastralinę ertmę, iš ten pro žiotis jis išteka lauk. Su vandeniu į paragastralinę ertmę patenka maisto medžiagos: detritas, bakterijos, protistai. Pintys daugiausia gyvena kolonijomis, rečiau pavieniui. Dažniausiai yra ryškių spalvų (ypač jūrinės pintys). Skirtalytės ir hermafroditai. Dauginasi nelytiškai (išoriniu ir vidiniu pumpuravimu) ir lytiškai. Kūne susidariusios išaugos dažniausiai neatsiskiria nuo motininio individo ir sudaro medžio arba krūmo pavidalo kolonijas. Lytinio dauginimosi atveju iš apvaisinto kiaušinio išsivysto lerva (amfiblastulė arba parenchimulė), kuri iš pradžių laisvai plaukioja vandenyje, vėliau prisitvirtina prie substrato ir auga. Aptinkamos nuo prekambro, klestėjo mezozojuje.

pinties kūno sandaros schema: 1 – adatos, 2 – choanocitai, 3 – poros, 4 – amebocitai, 5 – pinakocitai, 6 – paragastralinė ertmė, 7 – žiotys

Iš kai kurių pinčių rūšių (pvz., gėlavandenių durlių) gaminami vaistai, kai kurios, pvz., graikinės pintys (Spongia officinalis) buvo naudojamos tekstilės pramonėje. Iš stiklapinčių gaminami suvenyrai.

Lietuvoje 6 rūšys. Ežeruose paplitusios ežerinė durlė (Spongilla lacustris), upėse – upinė durlė (Ephydatia fluviatilis).

1284

-stiklapintys; -durlė; -pintis