Piotr Čaikovskij
Čaikovskij Piotr (rus. Пётр Чайковский, Piotras Čaikòvskis) 1840 05 07Votkinsk 1893 11 06Sankt Peterburgas, rusų kompozitorius, dirigentas. Paryžiaus meno akademijos narys korespondentas (1892). 1859 baigė Sankt Peterburgo juridinę mokyklą, iki 1863 dirbo Teisingumo ministerijoje. Nuo 1861 muzikos mokėsi Sankt Peterburgo konservatorijoje (iki 1862 Rusų muzikos draugijos mokykla), 1865 ją baigė (A. Rubinšteino mokinys). 1866–78 dėstė Maskvos konservatorijoje; profesorius. 1868 susipažino su Galingojo sambūrio kompozitoriais, pradėjo reikštis kaip muzikos kritikas. Nuo 1878 kelerius metus gyveno Šveicarijoje, Italijoje. Nuo 1885 Rusų muzikos draugijos Maskvos skyriaus direktorius. Kaip dirigentas koncertavo Rusijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Piotr Čaikovskij
Kūryba
P. Čaikovskio paminklas Maskvoje (bronza, granitas, 1954, skulptorė V. Muchina ir kiti, architektas A. Zavarzinas)
P. Čaikovskis – vienas svarbiausių rusų simfonizmo kūrėjų. Kūryboje plėtojo rusų kompozitorių (M. Glinkos, Galingojo sambūrio) ir Vakarų Europos muzikos tradicijas. Daugiausia kūrė simfonijas, operas, baletus. Muzikoje ryškūs nacionaliniai bruožai. Svarbiausia kūrybos tema – žmogaus siekių, troškimų, svajų susidūrimas su tikrove. Muzikos emocinį poveikį didina raiškūs muzikiniai vaizdai, melodingumas, sąsajos su rusų muzikiniu folkloru. Simfonijose, ypač vėlyvosiose (IV, V, VI), ir programiniuose simfoniniuose kūriniuose atsispindi filosofiškumas, ryškus emocingumas, pesimistinės, kai kada dramatiškos ir tragiškos nuotaikos. Jos reiškiamos simfoniškai. Operose ir baletuose taip pat ryšku simfoniškumas.
Operos ir baletai
Sukūrė operas Vaivada (Vojevoda 1868), Undinė (Undina; pats rankraštį sunaikino), Opričnikas (1872), Kalvis Vakula (Kuznec Vakula 1874), Eugenijus Oneginas (1878, Lietuvoje pastatyta 1923), Orleano mergelė (Orleanskaja deva 1879), Mazepa (1883, Lietuvoje pastatyta 1951), Kurpaitės (Čerevički 1885), Burtininkė (Čiarodeika 1887), Pikų dama (Pikovaja dama 1890, Lietuvoje pastatyta 1925), Jolanta (1891, Lietuvoje pastatyta 1962), baletus Gulbių ežeras (Lebedinoje ozero 1876, Lietuvoje pastatyta 1927), Miegančioji gražuolė (Spiaščiaja krasavica 1889, Lietuvoje pastatyta 1934), Spragtukas (Ščelkunčik 1892, Lietuvoje pastatyta 1928)
Kiti kūriniai
Odė Džiaugsmui (K radosti 1865), 2 kantatos, 6 simfonijos (I Žiemos svajos / Zimnije griozy 1866; VI Patetinė / Patetičeskaja 1893), simfonija‑poema Manfredas (1885), 4 siuitas (1879–87; IV Mozartiana), uvertiūros, tarp jų – Koncertinė uvertiūra (Koncertnaja uvertiura 1866), uvertiūra fantazija Romeo ir Džuljeta (1869), Itališkąjį kapričą (1880), fantazija Frančeska da Rimini (1876), 3 koncertai fortepijonui (1875, 1880, 1893), Koncertinė fantazija fortepijonui (1884), koncertas smuikui (1878), Variacijas rokoko tema (1876), kameriniai kūriniai, tarp jų – 3 styginiai kvartetai (1871–76), kūriniai fortepijonui, tarp jų – Metų laikai (Vremena goda 1876), Didžioji sonata G‑dur (Bolšaja sonata G‑dur, 1878), 50 rusų liaudies dainų fortepijonui 4 rankoms (1869), romansai, dainos vaikams, choro dainos.
1915
L: M. Čaikovskij Žizn′ P. I. Čaikovskogo 3 t. Moskva–Leipcig 1900–02; B. Jarustovskij P. Čaikovskij: Žizn′ i tvorčestvo Moskva 1940; A. Al′švang P. I. Čaikovskij Moskva 1970.