Kropotkin Piotr (Пётр Кропoткин, Piotras Kropòtkinas) 1842 12 09Maskva 1921 02 08Dmitrov (Maskvos sritis), Rusijos revoliucionierius, anarchizmo teoretikas, geologas, geografas, sociologas. Kunigaikštis.
Išsilavinimas ir veikla
1862 baigė Pažų korpusą. Iki 1866 tarnavo Amūro kazokų kariuomenėje, 1868–72 (studijuodamas Sankt Peterburgo universitete) – Vidaus reikalų ministerijos Statistikos komitete. 1872 Šveicarijoje suartėjo su M. Bakunino sekėjais, įstojo į I Internacionalą. Grįžęs į Rusiją dalyvavo narodnikų judėjime. 1874 suimtas, 1876 pabėgo iš Petropavlovsko tvirtovės (vienintelis, kuriam tai pavyko). Gyveno Šveicarijoje (1879–83 ten leido anarchistų laikraštį Le Révolté), Prancūzijoje, nuo 1886 – Anglijoje. 1883 Prancūzijoje nuteistas 5 m. kalėti (1886 amnestuotas). 1917 sugrįžo į Rusiją (atmetė A. Kerenskio pasiūlymą tapti ministru). Po M. Bakunino mirties buvo žymiausias anarchizmo teoretikas, vadinamojo anarchokomunizmo kūrėjas. Neigė valstybę ir bet kokią (ir grupinę) nuosavybę. Artėjančią socialistinę revoliuciją tapatino su gamtoje vykstančiais evoliuciniais procesais tvirtindamas, kad čia veikia ne tik tarpusavio kovos, bet ir tarpusavio pagalbos dėsnis. Jo veikiamos klostėsi įvairios bendruomenės (nuo pirmykštės giminės iki naujųjų laikų kooperatyvų).
Piotr Kropotkin
Tarpusavio pagalbą ir altruizmą P. Kropotkinas laikė svarbiausiais bendros visuomenės gerovės ir individų poreikių tenkinimo veiksniais. Naują visuomenės santvarką įsivaizdavo kaip savavaldžių vienetų (bendruomenių, teritorijų, miestų) savanorišką sąjungą.
Moksliniai tyrimai
P. Kropotkinas buvo žemyninio apledėjimo teorijos pradininkas Rusijoje; ją pagrindė veikale Ledyninio periodo tyrimai (Issledovanie o lednikovom periode 1876). Argumentavo, kad Šiaurės pusrutulio lygumose (Šiaurės Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje) buvo senasis apledėjimas, išdėstė pažiūras apie žemyninių ledynų režimą ir dinamiką. Tyrė senojo apledėjimo pėdsakus Rytų Sajanuose (1865), Patomo kalnyne ir Vitimo plokščiakalnyje (1866), Suomijos ir Švedijos ledynų sukurtą reljefą ir geologinę sandarą.
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Maištininko kalbos (Paroles d’un révolté 1882), Duonos užkariavimas (La Conquête du pain 1892), Revoliucionieriaus atsiminimai (Memories of Revolutionist 1899), Tarpusavio pagalba (Mutual Aid 1902), Didžioji 1789–1793 revoliucija (La Grande révolution 1789–1793 1909).