pipiliai

pipliai (savivardis maseualli), Šiaurės Amerikos indėnų tauta. Gyvena Salvadore. 21 amžiaus pradžioje iš viso buvo daugiau kaip 197 000 pipilių. Kaba ispanų kalba (iki ispanų kolonizacijos kalbėjo actekų kalbos nauat tarme; utoactekų kalbos). Tikintieji – katalikai, dalis išlaikė tradicinius tikėjimus (garbinami kalnų, lietaus, požeminės ugnies dievai, saulė, paplitęs šamanizmas).

Svarbiausi verslai – žemdirbystė (kukurūzai, ryžiai, soros), gyvulininkystė (ožkos, avys, mulai, karvės), paukštininkystė, medžioklė, amatai (ornamentinis audimas, pynimas, puodininkystė).

Vyrauja mažoji šeima. Giminystė patrilokalinė ir virilokalinė.

Pipilių gyvenvietės – kaimai, kuriems vadovauja seniūnų tarybos.

Gausus folkloras.

Pipiliai iš Vidurio Meksikos atsikėlė prie Meksikos įlankos (dabar Meksikos Veracruzo ir Tabasco valstijos). 6–7 amžiuje migravo į Ramiojo vandenyno pakrantę ir Pietų Gvatemalos Sierra Madrės kalnų priekalnes. Čia sukūrė San Luiso Kocumalhuapo civilizaciją (Pietų Gvatemaloje San Luise išliko pipilių monumentaliosios architektūros ir skulptūros paminklų). Kitais duomenimis, pipiliai į Pietų Gvatemalą atvyko 9–11 amžiuje kartu su nikarao ir čarotegų tautomis. 15 amžiuje pipilius į dabartinę gyvenamą teritoriją išstūmė kičiai. Pipiliai dabartinėje Salvadoro teritorijoje turėjo valstybinių darinių – miestų-valstybių (didžiausias – Cuscatlánas).