Pipinas

Ppinas (Dusburgiečio kronikoje lot. Pippinus, Jeroschino kronikoje vok. Pippin) 1231, prūsų pamedėnų didžiūnas. Jo pilis buvo netoli Senosios Torunės, prie Pipino ežero Vyslos dešiniajame krante. Pipinas su savo pilėnais vienas pirmųjų stojo į kovą su Prūsą pradėjusiu užkariauti Vokiečių ordinu. Netoliese esančios Ragavos pilies vadas, kryžiuočių paimtas į nelaisvę, jiems atidavė savo pilį, išdavė savo seserėną Pipiną. Pagal objektyvesnę senąją Olyvos kroniką (parašyta 14 a. viduryje lotynų kalba), Pipinas, pririštas prie arklio, kryžiuočių buvo atvilktas iki Torunės pilies ir žiauriai nukankintas: išpjovus Pipinui bambą ir ją prikalus prie medžio, jis, smarkiai mušamas, buvo verčiamas vaikščioti aplink, kol visos žarnos apsivijusios kamieną (14 a. pradžios Dusburgiečio kronikoje rašoma tik apie Pipino atvilkimą iki Torunės ir pakorimą). Pipino sūnus Mata (Matas?) tarnavo Vokiečių ordine, patarė maršalui Heinrichui Boteliui, kaip kautis su lietuviais Durbės mūšyje (1260). Pipino vaikaičiai ir provaikaičiai istoriniuose šaltiniuose minimi iki 14 a. vidurio.

1265

415