piprinė mėtà (Mentha ×piperita), notrelinių (Lamiaceae) šeimos, mėtos (Mentha) genties hibridinės kilmės augalų rūšis. Kilusi susikryžminus vandeninei (Mentha aquatica) ir garbiniuotajai (Mentha spicata) mėtoms.
Daugiametis, iki 80 cm aukščio, gausiai šakotas, kvapus augalas su ilgais šakniastiebiais. Lapai kiaušiniški, iki 4 cm ilgio, dantytu lapalakščio kraštu. Žiedai sudaro tankius menturius ir susitelkę į viršūninius, iki 7 cm ilgio varpos pavidalo žiedynus. Vainikėlis šviesiai violetinis, rečiau kitų spalvų. Sėklų neužmezga, dauginasi tik vegetatyviniu būdu. Mėtos auginamos visame pasaulyje daržuose, soduose arba plantacijose. Iš mėtos gaunamas eterinis aliejus, naudojamas maisto, farmacijos, parfumerijos ir kosmetikos pramonėje, kvapų terapijai. Liaudies medicinoje preparatai vartojami virškinimo sistemos, kvėpavimo takų ir kitoms ligoms gydyti. Džiovinta mėtos žolė (vadinama pipirmėte) naudojama arbatoms ir kaip prieskoniai. Išvesta nemažai veislių, kurios skiriasi eterinių aliejų sudėtimi, kvapu ir sukaupiamu kiekiu. Daugiausia mėtų auginama Jungtinėse Amerikos Valstijose, Indijoje, Kinijoje, mažiau – Pietų Europoje, Pietvakarių Azijoje. Lietuvoje gana dažnai auginama daržuose ir soduose kaip vaistinis ir prieskoninis augalas.
pipirinė mėta
849
-pipirmetė