pipirlapė

piprlapė (Asarum), kartuolinių (Aristolochiaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 90 rūšių. Pipirlapė paplitusi Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje. Didžiausia įvairovė Pietryčių Azijoje.

Daugiametė, dažnai visžalė žolė su trumpu požeminiu ir ilgais antžeminiais šakniastiebiais, dažnai stipraus nemalonaus kvapo. Lapai pražanginiai arba priešiniai, ilgakočiai, inkstiški, širdiški ar strėliški. Žiedai susitelkę po vieną, retai du lapų pažastyse, taisyklingieji, retai netaisyklingieji dubenėlio, taurės ar varpelio pavidalo. Apyžiedis triskiautis. Vaisius – sultingoji arba sausoji dėžutė, sėkloms sunokus praplyštanti netaisyklingai. Sėklos su sultingu apysėkliu, jas platina skruzdėlės. Gėlynuose auginamos europinė pipirlapė (Asarum europaeum) ir kanadinė pipirlapė (Asarum canadense). Auga ūksmingose vietose, po medžiais. Daugelis pipirlapių nuodingos, kelių rūšių – vaistiniai augalai, naudojami liaudies ir šiuolaikinėje medicinoje. Plačiausiai medicinoje naudojami preparatai iš raukšlėtosios pipirlapės (Asarum forbesii), japoninės pipirlapės (Asarum nipponivum), uodegotosios pipirlapės (Asarum sieboldii), įvairialapės pipirlapės (Asarum heterotropoides). Lietuvoje 1 rūšis – europinė pipirlapė, paplitusi visoje šalyje, daugiausia lapuočių ir mišriuosiuose miškuose.

europinė pipirlapė

849