piratãvimas (lot. pirata < gr. peiratēs – plėšikas), bet koks neteisėtas prievartos ar sulaikymo veiksmas arba grobimas, kurį asmeniniais tikslais atlieka civilinio laivo ar civilinio orlaivio įgula ar keleiviai ir kuris nukreiptas prieš kitą atvirojoje jūroje esantį laivą ar orlaivį (orlaivio užgrobimas) arba prieš juose esančius asmenis ir nuosavybę, t. p. prieš laivą, orlaivį, asmenis ar nuosavybę, esančius už valstybių jurisdikcijos ribų. Piratavimu laikomas ir bet koks savanoriškas dalyvavimas tokiuose veiksmuose naudojant laivą ar orlaivį, kai žinomi faktai, dėl kurių tas laivas ar orlaivis laikomas piratų laivu ar orlaiviu, t. p. sąmoninga parama piratams.
Tarptautinis reglamentavimas
Tarptautinės teisės normos dėl kovos su piratavimu kodifikuotos Ženevos konvencijoje dėl atvirosios jūros (1958) ir Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje (1982). Visos šalys privalo bendradarbiauti užkertant kelią piratavimui. Nė viena valstybė neturi ginti piratų laivų, orlaivių ar jų ekipažų. Bet kuri valstybė gali užgrobti atvirojoje jūroje piratų laivą ar orlaivį (nepaisant jo vėliavos ar ekipažo nacionalinės sudėties), kuris atliko piratavimo veiksmus ar buvo piratų valdomas, gali suimti piratų laive ar orlaivyje esančius asmenis ir užvaldyti jame esančią nuosavybę. Tokia teisė suteikiama tik karo laivams ar orlaiviams, t. p. atliekantiems valstybės tarnybą ir įgaliotiems atlikti tokius veiksmus. Piratų laivą ar orlaivį užėmusios valstybės teismai gali spręsti, kokių veiksmų imtis piratų ir jų laive ar orlaivyje esančios nuosavybės atžvilgiu, nepažeidžiant sąžiningų trečiųjų asmenų interesų.
Kovos su piratavimu tarnybos
Dėl piratavimo aktų nesaugiose valstybėse steigiamos kovos su piratavimu tarnybos, bet jos ne visada spėja suteikti pagalbą toli nuo kranto nutolusiems piratų užpultiems laivams. Tarptautinė jūrų organizacija (įkurta 1948) koordinuoja valstybių veiksmus kovojant su piratavimu, rengia specialius tarptautinius projektus. 1984 Londone įkurtas Jūrų saugumo komitetas nuo to laiko įregistravo daugiau kaip 4000 laivų apiplėšimų, bet tikslūs šiuolaikinio piratavimo mastai nežinomi, nes nemažai užpuolimo faktų nutylima (nenorint atbaidyti potencialių klientų, siekiant išvengti tyrimų ir kita). Orlaivio užgrobimo atvejai itin reti.
Piratavimo atsiradimas ir raida
Piratavimas atsirado plėtojantis jūreivystei. Spėjama, kad pirmieji piratai pradėjo puldinėti jūroje plaukiojančius laivus prieš kelis tūkstantmečius prieš Kristų. Apie piratus buvo žinoma senovės Egipte, Graikijoje, Romoje, Skandinavijoje ir kitur. Manoma, kad žodį peirato pirmasis paminėjo romėnų istorikas Polibijus apie 140 pr. Kr., žodis piratas plačiai pradėtas vartoti 18 amžiuje.
Jau Romos imperijos laikais vyravo nuomonė, kad piratavimas kenkia ne pavienei tautai ar tautų grupei, bet visai žmonijai, todėl piratai buvo vadinami žmonijos priešais (lotynų kalba hostis humanis generis). Piratai buvo laikomi esančiais už įstatymo ribų, kiekvienas asmuo turėjo teisę su jais susidoroti be jokio teismo. 2–1 a. pr. Kr. piratavimas Viduržemio jūroje pasiekė tokį mastą, kad senovės Romos valdovai organizavo specialius ginkluotus žygius prieš piratus.
Susirėmimas su piratu Juodabarzdžiu, 1718 (dailininkas J. L. G. Ferris, aliejus, 1920)
Piratavimas ypač išaugo viduriniais amžiais. Susiformavo pirato įvaizdis – asmuo su išmuštą akį dengiančiu juodu raiščiu, mediniu ramsčiu vietoj kojos ir kabliu vietoj rankos, su papūga ant peties ir laikantis romo butelį. Piratų laivai plaukiojo iškėlę juodas vėliavas su kaukole. Įvairiais laikais ir įvairiose šalyse jūrų plėšikai vadinti skirtingai (korsarais, flibustjerais, bukanjerais ir kitaip). Piratai siautėdavo ne tik jūrose, bet ir upėse (14 a. garsėjo Volgos ir Kamos upių piratai uškuinikai). Nuo seno piratais buvo laikomi asmenys, kurie savanaudiškais tikslais (lotynų kalba animo furandi) atvirojoje jūroje užpuldavo privačius ar valstybinius laivus neturėdami tam jokių valdžios įgaliojimų. Šie požymiai piratavimą skyrė nuo kaperiavimo (kitaip nei piratų laivai, kaperiai, nors ir būdami privatūs laivai, turėjo valdžios leidimą apsiginkluoti kovai su priešo laivais; 1856 Paryžiaus deklaracija dėl karo jūroje uždraudė kaperiavimą). Viduriniais amžiais piratai ne tik plėšikaudavo, bet ir grobdavo žmones vergijos tikslais.
10 a. Šiaurės ir Baltijos jūrose viešpatavo vikingai (normanų antpuoliai į baltų kraštus), kartais pasiekdami net Viduržemio jūrą. Kai kurios valstybės (pvz., Anglija, Prancūzija) piratais pasinaudodavo kaip priemone kovoti su priešais ir užimti naujas žemes.
Prasidėjus Didiesiems geografiniams atradimams (geografiniai atradimai) piratavimas prie Europos pakrančių sumenko ir išsiplėtė kituose kraštuose – Karibų jūroje, Persijos įlankoje, prie Šiaurės Afrikos pakrantės, Madagaskaro. 16–17 a. laikomi didžiąja piratų era, kai garsėjo Karibų jūros piratai, kurie apiplėšinėjo auksą ir kitas brangenybes iš Amerikos į Europą gabenusius laivus. Piratai puldinėdavo ne tik krovininius, bet ir keleivinius ar kitokius laivus, išžudydavo žmones, o laivus nuskandindavo. Po Trisdešimties metų karo (1618–48) sutelkus kariuomenę ir laivyną 1700 piratai buvo išstumti iš Karibų jūros, 1710 – iš Vakarų Afrikos ir Šiaurės Amerikos.
Per Antrąjį pasaulinį karą piratavimo dažnai imdavosi Vokietijos, Italijos karo laivai, kurie puldinėjo ne tik kariaujančių, bet ir neutralių valstybių laivus.
Pakeitęs formą piratavimas žinomas ir šiais laikais. Piratai dažniausiai bazuojasi krante ir valtimis, greitaeigiais kateriais ar nuo taikių laivų nesiskiriančiais žvejybos laivais užpuola įvairius krovinius gabenančius jūros laivus. Mažesnius laivus puldinėjančios nedidelės piratų grupės (5–20 žm., paprastai ginkluotų peiliais, lazdomis) dažniausiai veikia spontaniškai, jų taikiniu gali tapti bet kuris laivas. Didesnės piratų gaujos (ginkluotos šaunamaisiais ginklais) veikia organizuotai, dažnai iš anksto suplanuoja apiplėšimą (tam tikslui panaudoja įvairias komunikacijos priemones), plėšia didesnius, turtingesnėms šalims priklausančius laivus. Apie 25 % piratavimo aktų sudaro naftą ar naftos produktus gabenančių laivų užpuolimas. Per užpuolimą įkaitais paimami įgulos nariai ar keleiviai, pasitaiko atvejų, kai jie sužeidžiami ar net žūva. Vėliau už įkaitus reikalaujama išpirkos (vieno laivo išpirka svyruoja nuo vieno iki kelių milijonų Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių).
Šiuolaikiniai piratai dažniausiai veikia šimtametes piratavimo tradicijas turinčiose teritorijose (Pietryčių Azija, Afrikos rytinė pakrantė), t. p. piratais tampama dėl skurdo (Brazilija, Ekvadoras, Gvatemala, Hondūras, Nikaragva, Venesuela). Išskiriama 12 sąlyginių regionų, kuriuose stebimi piratavimo aktai (t. p. ir Europos vandenyse). Daugiausia jų įvykdoma prie Pietryčių Azijos, Afrikos rytinės ir Pietų Amerikos vakarinės pakrantės. Indonezijoje, Kinijoje, Somalyje ir kitur į piratų gaujas vienijasi ir kariškiai, policininkai. Naujausiu piratavimo regionu tampa Viduržemio jūra.
Piratavimo reglamentavimas Lietuvoje
Lietuvos Baudžiamajame kodekse (2000, įsigaliojo 2003) piratavimas nusikaltimu pripažintas 2014. Už piratavimą, kuris sukelia labai sunkius padarinius, nustatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Lietuvoje už piratavimą gali būti baudžiama nepriklausomai nuo kaltininko pilietybės, jo gyvenamosios ar nusikaltimo padarymo vietos bei neatsižvelgiant į tai, ar už piratavimą baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos įstatymus (universali jurisdikcija).
Piratavimo aktai prieš Lietuvos jūrų laivus
Atkūrus nepriklausomybę Lietuvos jūrų laivai piratavimo aktus patyrė 4 kartus. 1998 netoli Puketo uosto (Tailandas) automatais ginkluoti piratai užgrobė Lietuvos jūrų laivininkystės motorlaivį Algirdas, grandinėmis surakino 12 įgulos narių, keletą jų sužeidė, bet pradėjus švisti pasišalino nepaėmę krovinio.
2000 Klaipėdos bendrovei Baltlanta priklausantį refrižeratorių Rytas Pusiaujo Gvinėjos kariškiai grasindami ginklais užgrobė ir 40 parų laikė nelaisvėje. Jie iš laivo pagrobė dalį krovinio ir laivą paleido tik gavę išpirką.
2009 prie Nigerijos krantų buvo užpultas Limarko laivininkystės kompanijai priklausantis laivas Saturnas, 5 (iš 14) įgulos nariai paimti įkaitais, po kelių savaičių paleisti. 2010 Kamerūno piratai užpuolė Limarko laivininkystės kompanijai priklausantį motorlaivį Argo, kurio kapitonas buvo pagrobtas ir paleistas į laisvę tik po keliolikos savaičių.
Ne kartą piratų aukomis yra tapę ir užsienio laivybos kompanijose dirbantys Lietuvos jūrininkai.
Siekdama Adeno įlankoje ir Somalio vandenyse užtikrinti Pasaulio maisto programos laivų, gabenančių paramą Somalio gyventojams, saugumą, Lietuva nuo 2011 dalyvauja Europos Sąjungos vykdomoje (pradėta 2008) karinėje jūrų operacijoje Atalanta.
2238