pirtas (gr. pyritēs (lithos) – ugninis akmuo), sulfidų klasės mineralas FeS2; labiausiai paplitęs sulfidas Žemės plutoje. Kristalai kubinės singonijos, kubų, pentagoninių dodekaedrų, oktaedrų formos; sudaro smulkius grūdėtus agregatus, konkrecijas, drūzas, plonas plėveles. Dažniausiai kristalų sienelės yra brūkšniuotos. Piritas būna geltonos (aukso) spalvos, su įvairiais atspalviais. Bruožas (miltelių spalva) žalsvai arba rusvai juodas. Blizgesys metalo. Lūžis kriauklėtas. Kietumas 6–6,5. Tankis 4800–5200 kg/m3. Dažniausiai turi nikelio, kobalto, aukso, vario, seleno, cinko, mangano, sidabro priemaišų. Atmainos: kobaltpiritas, nikelio piritas. Randamas vario, polimetalų telkiniuose kartu su kitais sulfidais (galenitu, chalkopiritu, sfaleritu). Piritas susidaro įvairių geologinių procesų metu: magminėse, metamorfinėse uolienose dėl cheminių reakcijų, nuosėdinėse uolienose – redukcinėje aplinkoje yrant organinei medžiagai. Lengvai oksiduojantis virsta geležies oksidais (dažniausiai limonitu).
įvairaus pavidalo pirito kristalai ir jų sąauga
Piritas – svarbiausias sieros rūdos mineralas; pramoninius priemaišų kiekius turinčios pirito atmainos yra kobalto, aukso, seleno, vario rūda. Naudojamas cemento, chemijos (sieros rūgščiai, dažams gaminti) pramonėje.
Pirito telkinių yra Albanijoje (Mirditë), Armėnijoje, Azerbaidžane, Čekijoje, Graikijoje, Ispanijoje (Río Tinto), Kanadoje (Kidd Creekas), Kazachijoje (Žairemas, Tekeli), Norvegijoje (Løkken Verkas), Vokietijoje (Meggenas), Rusijoje (Uralas), Jungtinėse Amerikos Valstijose (Kolorado valstija).
Lietuvoje randamas nuosėdinėse ir magminėse uolienose.