Pirmàsis Lietuvõs Statùtas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisės kodeksas, patvirtintas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio. Įsigaliojo 1529 09 29.
Statuto rengimas
Pirmasis Lietuvos Statutas rengtas vadovaujant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriui Mikalojui Mikalojaičiui Radvilai. Pirmasis Statuto svarstymas vyko Vilniaus seime 1522, kancleriu esant A. Goštautui. Sudarytojai jį vadino Rašytinėmis teisėmis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Statutu pradėtas vadinti nuorašuose ir į lotynų kalbą išverstuose egzemplioriuose.
Statuto sandara, reguliavimo sritys
Pirmasis Lietuvos Statutas susideda iš 13 skyrių, 238 straipsnių (artikulų) ir apima valstybės, baudžiamosios, civilinės ir kitų teisės šakų normas. Pagrindiniai Pirmojo Lietuvos Statuto šaltiniai buvo lietuvių paprotinė teisė, didžiojo kunigaikščio privilegijos, teismų sprendimai, Kazimiero teisynas, kitų šalių (t. p. romėnų) teisė. Pagal paprotinę teisę suformuluoti Pirmojo Lietuvos Statuto nuostatai reguliavo žalos nustatymą už nuganymą ir gyvulių paėmimą, laidavimą ir turto paveldėjimą, įskaitant ir moterų paveldėjimą, merginų ištekėjimą ir jų globą, baudas ir bausmes už sužeidimą ir nužudymą, reglamentavo vagies sekimą ir priesaikos skyrimą, piniginių atsiskaitymų ir senaties terminus, kuopos teismą ir jo procesą, teismo mokesčius. Pirmasis Lietuvos Statutas apėmė valdovo asmens, krašto gynybos, bajorų laisvių, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės išplėtimo ir kitus teisės institutus. Jame teisėjams leista, nesant Statute reikalingos normos, vadovautis papročiu, tik pritaikytą paprotinės teisės normą reikėjo nedelsiant pateikti Seimui sankcionuoti ir įrašyti į Lietuvos Statutą.
Pirmojo Lietuvos Statuto Pulavų nuorašo (apie 1540) pirmas puslapis (lotynų kalba)
Pirmasis Lietuvos Statutas, teisiškai įformindamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybinę ir visuomeninę santvarką (valstybinės valdžios institucijų struktūrą, jų tarpusavio santykius ir veiklos pobūdį, teismų ir administracinių institucijų kompetenciją), įtvirtino vadovaujamą bajorų vaidmenį politiniame gyvenime, panaikino įstatymų partikuliariškumą. Neteko galios 1566 03 11 įsigaliojus Antrajam Lietuvos Statutui.
Statuto vertimai ir nuorašai
Netrukus po įsigaliojimo Pirmasis Lietuvos Statutas buvo išverstas į lotynų ir lenkų kalbas. Pirmasis Lietuvos Statutas jo galiojimo laikotarpiu daugintas nuorašais.
S. Lazutka, E. Gudavičius Pirmasis Lietuvos Statutas t. 1 d. 1 Paleografinė ir tekstologinė nuorašų analizė Vilnius 1983, d. 2 Dzialinskio, Lauryno ir Ališavos nuorašų faksimilės Vilnius 1985; S. Lazutka Lietuvos statutai, jų kūrėjai ir epocha Kaunas 1994; I. Valikonytė, S. Lazutka, E. Gudavičius Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.) Vilnius 2001; S. Lazutka I Litovskij statut – feodal′nyj kodeks Velikogo Knjažestva Litovskogo Vilnius 1973; S. Lazutka, I. Valikonytė, E. Gudavičius Pervyj Litovskij Statut (1529 g.) Vilnius 2004.
620
-Lietuvos Statutai; -Lietuvos Statutas