pirminė bendruomenė

pirmnė bendrúomenė, pirmýkštė bendrúomenė, spėjama ankstyvoji žmonių bendravimo forma, visuomenės raidos laikotarpis. Remiantis archeologiniais, etnologijos duomenimis, manoma, kad pirminė bendruomenė truko paleolitą, bronzos ir ankstyvąjį geležies amžių. Šios bendruomenės susidarymo pradžia – pirminė žmonių banda. Laikui bėgant dėl vis didesnio šeimos santykių reguliavimo ir draudimų klostėsi pirminės bendruomenės formos – gimininė, gimininė gentinė, teritorinė bendruomenė. Gimininės bendruomenės pagrindas buvo giminė, jos nariai susiję kraujo ryšiais. Ilgainiui tokioje bendruomenėje imta drausti šeiminius ryšius; skatinti skirtingų giminių vyrų ir moterų egzogaminiai santykiai, vėliau tik jie tapo galimi (egzogamija). Iš kelių giminių klostėsi gimininės gentinės, vėliau – teritorinės bendruomenės. Pirminei bendruomenei būdinga bendras darbas ir vartojimas, bendra gyvenama teritorija. Jungtinių Amerikos Valstijų etnologas L. H. Morganas pirminę bendruomenę apibūdino kaip laukinės būklės periodą. F. Engelsas, K. Marxas, vėliau marksizmo šalininkai pirminės bendruomenės laikotarpį apibrėžė kaip visiems žmonėms būdingą pirmykštę bendruomeninę santvarką. Bendruomenės narių santykį su nuosavybe, išteklių paskirstymo būdą jie vadino pirmykščiu komunizmu (nėra privačios nuosavybės, klasių ir valstybės). Nuo 20 amžiaus 5 dešimtmečio P. Jefimenko, M. Kosvenas, A. Peršicas ir kiti SSRS etnologai pirminės bendruomenės periodizacijos ir evoliucijos pagrindu laikė nuosavybės formų kaitą, darbo pasidalijimą.