pirmnė grùpė, mažosios grupės atmaina (šeima, bendraamžių, draugų grupė), susidaranti dėl asmeninių kontaktų. Pirminei grupei būdingas bruožas – emociniai visų jos narių tarpusavio ryšiai. Pirminė grupė dažniausiai yra nedidelė, nes kitaip būtų sunku nustatyti jos narių asmeninius santykius. Pirminė grupė dažnai padeda formuoti individo socialinę prigimtį ir idėjas. Šiose grupėse žmonės vienas kitą domina pirmiausia kaip asmenybės, juos sieja bendros viltys ir jausmai, grupėse jie patenkina savo bendravimo poreikius.
Pirminės grupės sąvoką, taikydamas šeimai, 1909 pirmą kartą pavartojo Jungtinių Amerikos Valstijų sociologas Ch. H. Cooley veikale Socialinė organizacija (Social Organization). Jis pirminę grupę laikė pagrindine visuomenės grupe, kuri turi didžiausią reikšmę formuojantis šiuolaikinei asmenybei. Pasak Ch. H. Cooley, šeima yra pirminė grupė, nes ji daro lemiamą įtaką vaikų socializacijai. Vėliau sociologai pirmine grupe pradėjo vadinti bet kokią grupę, kurioje susiformuoja glaudūs asmeniniai santykiai, kurie nulemia tos grupės esmę.