pirminė žmonių banda

pirmnė žmoni bandà, òrda, pirminis žmonių kolektyvas, kuris pakeitė jų artimiausių protėvių junginius. Daugelio mokslininkų manymu, orda laikytina pirminės žmonių bendruomenės susidarymo pradžia. Archeologai pirminių bandų epochą sieja su ankstyvuoju (prieš 1,8 mln.–250 000 metų) ir viduriniu (prieš 250 000–40 000 metų) paleolitu, antropologai – su tuo metu gyvenusiais besiformuojančiais žmonėmis – pitekantropais, sinantropais, neandertaliečiais. Bandos nariai vertėsi medžiokle, žvejyba, maisto rinkimu, naudojo atrastus primityvius, vėliau ir pačių pasidarytus akmeninius (kirstukai, gremžtukai ir kiti), kaulinius, medinius darbo įrankius. Bandoje ėmė rastis kolektyvinio darbo įgūdžių, laimikio dorojimo ir valgymo tradicijų. Manoma, pirminių žmonių bandų tarpusavio ryšiai buvę menki, atsitiktiniai, vėliau jie plėtėsi. Vyrų ir moterų buvusius atsitiktinius šeiminius santykius bandos viduje vis labiau imta reguliuotu įvairiais draudimais, klostėsi porinės santuokos institucija. Partnerių ėmus ieškoti kitose bandose klostėsi gimininė bendruomenė. Pagal kitą hipotezę gimininė bendruomenė klostėsi pirminei žmonių bandai dėl tam tikrų šeimos draudimų suskilus į dvi bendruomenes.