piroklastinės uolienos
piroklãstinės uolenos (gr. pyr, kilm. pyros – ugnis + klasis < klaō – laužiu), nuolaužinės birios arba sucementuotos vulkaninės uolienos, susidariusios iš ugnikalnio išsiveržimo metu išmestų į orą, o vėliau nusėdusių Žemės paviršiuje stingstančios lavos ir uolienų dalelių (piroklastinės medžiagos). Piroklastinėms uolienoms priklauso ir piroklastinių srautų, laharų (purvo srautų), povandeninių išsiveržimų sudarytos uolienos (ignimbritai, laharų brekčija, chialoklastitai).
Spalva labai įvairi: balta, rausva, gelsva, rusva, iki juodos (priklauso nuo sudarančių dalelių sudėties). Piroklastinėms uolienoms būdinga įvairi dalelių sudėtis ir išsikristalizavimo laipsnis, skirtingas nuolaužų dydis. Piroklastinės uolienos skiriamos pagal jas sudarančių dalelių dydį, jų sudėtį, litifikacijos (susicementavimo) laipsnį, susidarymo būdą. Pagal nuolaužinių dalelių dydį piroklastinės uolienos skiriamos peleninės (mažiau kaip 2 mm), lapilinės (2–64 mm), susidariusios iš blokų ir bombų (daugiau kaip 64 mm). Pagal piroklastines uolienas sudarančios medžiagos pobūdį skiriamos vitrinės (vyrauja stikliškos nuolaužos), kristalinės (kristalų nuolaužos) ir litinės (uolienų nuolaužos) uolienos; pagal susicementavimo laipsnį – purios, vadinamos tefra, susicementavusios – vulkaniniais tufais, piroklastinėmis brekčijomis. Dažnai piroklastinės uolienos būna susidariusios iš nerūšiuotos medžiagos.
iš įvairios piroklastinės medžiagos susidariusių piroklastinių uolienų sluoksniai
Susimaišiusios su nuosėdinėmis uolienomis ir turinčios sluoksninę tekstūrą piroklastinės uolienos vadinamos tufitais. Kartais birią piroklastinę medžiagą sucementuoja išsiliejusios lavos srautai (susidaro vulkaninės brekčijos); sucementuotos vulkaniniais pelenais didesnės nuolaužos sudaro tufo brekčijas.
Piroklastinės uolienos slūgso sluoksnių, dangų, srautų pavidalu ugnikalnio šlaituose ir papėdėse. Dažnai piroklastinės uolienos persisluoksniuoja su nuosėdinėmis uolienomis. Smulkesnės ir lengvesnės dalelės vėjo nunešamos toliau nuo išsiveržimo vietos. Tokių vulkaninių pelenų sluoksnelių aptikta Lietuvoje (ordoviko ir silūro nuosėdinėje storymėje).
Piroklastinės uolienos naudojamos statybinėms medžiagoms gaminti. Jų randama dabartinio ir paleovulkanizmo regionuose.