piroklãstinis sraũtas (gr. pyr, kilm. pyros – ugnis + klasis < klaō – laužiu), karštos korėtos lengvos vulkaninės medžiagos (pemzos tipo dalelės, stiklo nuolaužos) ir dujų mišinys, greitai judantis ugnikalnio šlaitais žemyn; kai kurių ugnikalnių išsiveržimo darinys. Dažniausiai susidaro išsiveržimo metu, kai didelis kiekis lavoje esančių lakiųjų medžiagų (fluidų) dėl staigaus slėgio pokyčio pradeda intensyviai skirtis, sudarydamas smulkius sproginėjančius burbuliukus ir suformuodamas įkaitusių (temperatūra 100–1000 °C) vulkaninių dulkių, pelenų, kietosios medžiagos ir dujų mišinį, kuris didžiuliu greičiu leidžiasi nuo ugnikalnio šlaitų, naikindamas viską kelyje. Piroklastinio srauto judėjimo greitis siekia nuo kelių šimtų iki 1000 km/h. Piroklastinis srautas susidaro ir dėl ugnikalnio sprogimo, vulkaninio kupolo sugriuvimo, nusėdusių piroklastų staigaus sprogimo.
piroklastinis srautas
Piroklastinis srautas suformuoja ignimbritą – uolieną, susidariusią iš pailgų, aukštoje temperatūroje sukepusių vulkaninio stiklo dalelių su kristalų ir uolienų nuolaužomis.