piroksènai (gr. pyr, kilm. pyros – ugnis + xenos – svetimas), silikatų klasės, grandininių silikatų poklasio mineralų grupės bendrinis pavadinimas. Bendroji formulė AB[Si2O6]; čia A – kalcis, natris, magnis, geležis, litis, B – aliuminis, chromas, manganas, nikelis, titanas, vanadis. Kai kuriuose piroksenuose dalis silicio gali būti pakeista aliuminiu.
Kristalizuojasi monoklininėje (klinopiroksenai) arba rombinėje (ortopiroksenai) singonijoje. Kristalai dažniausiai prizmių arba stulpelių formos. Uolienose sudaro įvairaus dydžio grūdėtus arba radialiai spindulinius agregatus. Spalva įvairi, tačiau dažniausiai piroksenai būna skirtingų žalios spalvos atspalvių. Kietumas 5–6. Tankis 3100–3600 kg/m3. Skalumas tobulas. Blizgesys stiklo. Trapūs.
Svarbiausi monoklininiai mineralai – augitas, diopsidas, egirinas, žadeitas, spodumenas, rombiniai – enstatitas ir hiperstenas. Dažniausiai piroksenų yra bazinių ir ultrabazinių uolienų mineralai, dar jų būna sienituose, granituose, efuzyvuose, skarnose.
Praktinę reikšmę turi spodumenas (svarbiausia ličio rūda). Kai kurios piroksenų atmainos (chromdiopsidas, spodumenas, žadeitas) naudojamos kaip dekoratyviniai akmenys. Dūlant bazinių ir ultrabazinių uolienų piroksenams kartais susidaro nikelio rūdos.
Piroksenų randama Italijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Švedijoje.
2961