piroksentas (gr. pyr, kilm. pyros – ugnis + xenos – svetimas), magminė intruzinė ultramafinė bazinė uoliena. Piroksenitą sudaro monoklininiai ir rombiniai piroksenai (60–100 %), būna olivino, raginukės (iki 40 %). Piroksenito spalva priklauso nuo piroksenų tipo – būna gelsva, žalia, nuo pilkos iki juodos. Struktūra kristalinė (stambiagrūdė, vidutinio grūdėtumo), kartais porfyriška; tekstūra masyvi, dažnai sluoksniuota.
Skiriamos piroksenito atmainos (pagal petrogeninių mineralų vyravimą): ortopiroksenitas (vyrauja rombinis piroksenas), klinopiroksenitas (monoklininis piroksenas), vebsteritas (susidaręs iš abiejų tipų piroksenų). Piroksenitai vadinami pagal vyraujančio pirokseno rūšį (pvz., hiperstenitas, bronzititas, diopsiditas). Pagal antrinius mineralus skiriamas raginukinis, olivininis, biotitinis, plagioklazinis, magnetitinis piroksenitas.
Piroksenitas susidaro vykstant magmos kristalizacinei ir gravitacinei diferenciacijai apatiniuose Žemės plutos sluoksniuose; Žemės paviršiuje piroksenitas atsiduria tik dėl tektoninių procesų. Slūgso gyslų, daikų, lęšių pavidalu šarminių, bazinių ir ultrabazinių uolienų intruzijose, raukšlėtose zonose, ofiolituose. Dažnai būna paveikti chloritizacijos, serpentinizacijos.
Piroksenituose randama aukso, nikelio ir vario sulfidų, kartais būna chromo rūdų, asbesto.
Piroksenito telkinių yra Airijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (Aliaskos valstija), Lenkijoje (Sudetai), Naujojoje Zelandijoje.