piroliuzitas

piroliuzitas

piroliuztas (gr. pyr, kilm. pyros – ugnis + luō – plaunu, šalinu), oksidų klasės rutilo grupės mineralas MnO₂. Kristalai tetragoninės singonijos, prizmių, adatėlių formos; sudaro grūdėtus, spindulinius, oolitinius agregatus, konkrecijas, žemėtąją miltelių masę. Piroliuzitas būna pilkos (plieno), juodos, kartais melsvos spalvos. Bruožas (miltelių spalva) juodas. Blizgesys metalo, pusiau metalinis. Neskaidrus. Skalumas tobulas. Kietumas 6–6,5 (atskirų kristalų), 2–6 (agregatų). Tankis 4400–5200 kg/m³. Labai trapus. Būna mechaninių (geležies, silicio, fosforo, bario oksidų) priemaišų. Piroliuzitas susidaro nuosėdinių (jūrų, ežerų nuosėdos), dūlėjimo, rečiau – hidroterminių procesų metu; randamas nuosėdinėse uolienose, metamorfinių uolienų dūlėjimo plutoje, silikatinių ir karbonatinių mangano rūdų (rodonito, rodochrozito, dolomito) oksidacijos zonoje. Piroliuzitas yra svarbiausias mangano rūdos mineralas. Naudojamas stiklo, keramikos, medicinos, chemijos, dažų, odos pramonėje, juodojoje metalurgijoje. Piroliuzito telkinių yra Australijoje (Groote Eylandtas), Brazilijoje, Čekijoje, Sakartvele (Čiatura), Kuboje (Bayamo), Indijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (Arkanzaso valstija), Pietų Afrikos Respublikoje, Rusijoje, Vokietijoje (Siegerlandas).