pirolizė

pirolzė (gr. pyr, kilm. pyros – ugnis + gr. lysis – tirpdymas, skaidymas), cheminių medžiagų skaidymas be oro. Vykstant skilimo (didelės molekulinės masės junginiai skyla į mažesnės molekulinės masės junginius), izomerizuojacijos, polimerizacijos, polikondensacijos ir kitoms reakcijoms susidaro nauji junginiai. Alkanų pirolizė vadinama krekingu. Prie pirolizės priskiriamas sausasis medienos distiliavimas, pusinis koksavimas ir koksavimas. Pirolizuojama aukštoje temperatūroje, dažniausiai nedideliame (iki 0,3 MPa) slėgyje specialiose vamzdinėse krosnyse, kaitinamose dujų degikliais. Vykstant pirolizei skyla anglies ir anglies, anglies ir vandenilio atomų cheminiai ryšiai, susidaro laisvieji radikalai, kurie dalyvauja tolesnėse cheminėse reakcijose. Pirolize perdirbamos naftos distiliavimo frakcijos, iš vienų organinių junginių gaunami kiti, pvz., iš eterių ir esterių – alkenai, iš alifatinių aldehidų ir ketonų – sotieji ir nesotieji angliavandeniliai, iš alifatinių aminų – alkenai ir nitrilai. Vienas seniausių pirolizės būdų – sausasis medienos distiliavimas, kuriuo iš medienos buvo gaunamas degutas, medžio anglys. 19 a. pabaigoje pirolizuojant žibalą buvo gautos šviečiamosios dujos.