fejerverkai prie Vilniaus televizijos bokšto
pirotèchnika (gr. pyr, kilm. pyros – ugnis + gr. technikos – meniškas, meistriškas < technē — menas, amatas, mokėjimas), technikos sritis, apimanti degiųjų mišinių ir pirotechnikos įrenginių kūrimą, gaminimą ir naudojimą. Naudojant egzotermines chemines reakcijas sukuriami optiniai (šviesa, kibirkštys, rūkas, dūmai), akustiniai (garsas, švilpimas), mechaniniai (slėgis, judesys), šilumos arba karščio poveikio efektai. Pirotechnikos įrenginį sudaro pirotechninis mišinys, įdėtas į tūtą, kartais kitą talpyklą. Pirotechninis mišinys (lengvai uždegamų ir toliau savaime degančių medžiagų mišinys, kurio degimo reakcijos greitis dažniausiai nepasiekia sprogimo reakcijos greičio) susideda iš kuro, oksidatoriaus ir pagalbinių medžiagų. Kuras yra dauguma degiųjų medžiagų – metalai (magnis, aliuminis ir jų lydiniai, titanas, cirkonis), nemetalai ir jų junginiai (siera, arseno, stibio ir bismuto sulfidai, kai kurie hidridai), azoto organiniai junginiai (heksametilentetraminas, nitroguanidinas), angliavandenilių mišiniai (žibalas, mazutas), mediena, bedūmis ir dūminis parakas.
Oksidatoriai: šarminių ir šarminių žemių metalų nitratai, chloratai, perchloratai, peroksidai, chromatai, permanganatai, kai kurie volframo, molibdeno, mangano, geležies, alavo oksidai. Pagalbinės medžiagos: degimo lėtikliai (pereinamųjų elementų oksidai), rišikliai (gamtinės dervos, sintetiniai polimerai, pvz., poliakrilatai, poliuretanas), flegmatizatoriai (grafitas, vaškas), liepsną dažantys priedai (šarminių ir šarminių žemių metalų, vario ir molibdeno druskos), frikcinės medžiagos (smėlis, stiklo milteliai), dūmų spalvikliai (organiniai dažikliai). Pirotechnikos įrenginyje dažniausiai būna keli pirotechniniai mišiniai, pvz., uždegimo mišinys, išmetimo mišinys ir keli efektų mišiniai. Keičiant pirotechnikos mišinių kiekį ir sudėtį išgaunama šviesos, šilumos, dujų ar dūmų skyrimasis, stabilus degimas ir kiti efektai. Pirotechninis mišinys uždegamas uždegimo mišiniu, paraku, padegamąja virvute, elektros impulsu ir kitais būdais. Degimo greitis ir pirotechnikos efektas priklauso nuo mišinio sudėties, komponentų smulkumo, jų sumaišymo ir sutankinimo laipsnio, įrenginio dydžio ir konstrukcijos. Pirotechnikos mišinių degimo šiluma 1,2–8,4 kJ/g, temperatūra 400–3500 °C, greitis 0,5–20 mm/s. Šiuolaikiniai sudėtingi pirotechnikos įrenginiai valdomi iš nuotolio rankiniu būdu arba kompiuteriu su programine veikimo seka. Pirotechnika naudojama mene ir pramogose (klasikiniai fejerverkai, scenos fejerverkai, ugnies ir kibirkščių efektai, kino filmų efektai), karyboje (padegamieji, apšviečiamieji, signaliniai, trasuojantieji, maskuojamieji, dūminiai pirotechnikos gaminiai), technikoje ir gamyboje (termitiniai mišiniai plieno konstrukcijoms suvirinti ir kai kuriems lydiniams, pvz., ferochromui, gaminti, signaliniai įrenginiai transporte, dūminiai – žemės ūkio kenkėjams naikinti, krušos išsklaidymo raketos, pagalbos jūroje signaliniai įtaisai). Prie pirotechnikos gaminių priskiriami degtukai, automobilių oro pagalvių išskleidimo užtaisai. Sandėliuojant, transportuojant ir naudojant pirotechnikos įrenginius privaloma laikytis darbo su degiomis ir sprogiomis medžiagomis taisyklių.
2509