pirštinės

vestuvinių pirštinių pora (zomša, šilkas, auksas perlai, 1622, Nyderlandai, Valstybinis muziejus Amsterdame)

pištinės, megztiniai, siūtiniai arba veltiniai dirbiniai plaštakoms apmauti. Mezgamos arba neriamos iš vilnonių, pusvilnonių, medvilninių, cheminio pluošto ar mišriųjų verpalų, siuvamos iš kailio, odos, įvairių rūšių mezginių ar audinių. Būna kumštinės ir pirštuotos (t. p. atvirais pirštais), viengubos ir dvigubos (gali būti su pamušalu), o megztosios dar vienspalvės (dažniausiai lygaus mezgimo, kartais įmezgama nesudėtingų raštų) ir raštuotos (kumštinės mezgamos trikampėliais, žvaigždutėmis, roželėmis ar kitais geometriniais ir stilizuotais augaliniais ornamentais). Pirštinės mezgamos 5 virbalais apskrituoju mezgimu. Pirštinių riešeliai mezgami stulpeliais, lygiuoju mezgimu arba puošiami įvairiaspalviais rombeliais ar augaliniais motyvais. Rankomis pirštinės neriamos žemais stulpeliais arba mezgamos ažūriniu mezgimu. Mašininiu būdu kumštinės ir pirštuotosios pirštinės mezgamos plokščiaisiais ir apskritaisiais skersinio mezgimo pirštinių automatais.

Pagal paskirtį pirštinės skirstomos į kasdienines (žiemines, pavasario‑rudens ir vasarines), išeigines‑progines (pvz., kariškių), darbines (pirštinės) ir specialiąsias (kepėjų, sportininkų – dviratininkų, automobilininkų). Yra modernių plokščiųjų pirštinių mezgimo automatų su stogo pavidalo adatinėmis, be mezgimo mechanizmo, turinčių dar siūlų tiekimo, gaminio atitraukimo, rašto sudarymo, valdymo ir pavaros mechanizmų. Jais lygiuoju skersiniu, lastikiniu ir raštuotuoju (presiniu, žakardiniu ir kitu) pynimu numezgama visa pirštinė (iš pradžių numezgami pirštai, po to vidurinė pirštinės dalis, nykštys ir riešelis). Kartais kumštinės (ypač dvigubosios) pirštinės mezgamos ir plokščiąja skersine V raidės formos adatinių mašina ar mažo skersmens dviejų cilindrų automatu; tada nykštys primezgamas plokščiąja skersine mezgimo mašina, o vidurinės pirštinės dalies ir nykščio galai susiuvami siuvamąja mašina.

iš lininių siūlų megztos pirštinės (apie 1927, mezgė Ona Vaitiekūnienė, Šiaulių Aušros muziejus)

Pirmosios žinios apie pirštines Europoje randamos 13 a. italų ir 14 a. anglų rašytiniuose šaltiniuose. Mašinomis pirštines megzti pradėta 16 a. pabaigoje.

3152

Lietuvoje

Lietuvoje pirštinės minimos 16 a. raštuose. Visuose regionuose pirštinės megztos iš vilnonių, Užnemunėje kai kur – ir iš lininių siūlų. Kasdieninės pirštinės megztos vienos arba dviejų spalvų, išeiginės (šventadieninės) – raštuotos iš 2–3 spalvų siūlų, kartais dvigubos.

Kumštinės išeiginės pirštinės buvo mezgamos visos raštuotos: žemaičių pirštinių dugnas – juodas, pilkas, baltas, klaipėdiškių – dažniausiai baltas. Pirštuotųjų pirštinių pirštai dažniausiai vienspalviai, Klaipėdos krašte neretai puošiami smulkiu geometriniu rašteliu. Beveik visur buvo mėgstami geometriniai, gyvūniniai arba stilizuoti augaliniai raštai – žvaigždutės, grėbliukai, dobiliukai. Klaipėdos krašte pirštinės dažnai puoštos kelių dydžių ir įvairių spalvų (violetiniais, raudonais, žaliais, rudais) raštais. Iki 19 a. pabaigos–20 a. pradžios pirštinės dažniausiai megztos trumpos, tik Klaipėdos krašte – ir ilgais riešais; juose buvo išmezgami žodžiai ar net sakiniai. Kai kur iki 20 a. pradžios kumštines pirštines megzdavosi ir vyrai. Fabrikinės gamybos pirštinės plačiau pradėjo plisti nuo 20 a. pradžios.

vilnonės tradicinių lietuviškų raštų pirštinės (21 a. pirmas dešimtmetis)

L: S. Bernotienė Lietuvių liaudies moterų drabužiai XVIII a. pab.–XX a. pr. Vilnius 1974.

vilnonės pirštinės (apie 1950, mezgė Ona Raziulytė, Šiaulių Aušros muziejus)

mašinomis megztos pirštinės