pirštinės

atsparios rūgštims pirštinės

pištinės, rankų apsaugos priemonė. Pagrindinės funkcijos – apsaugoti rankas nuo šalčio, karščio, mechaninių ar cheminių sužalojimų, infekcijų ir padėti atlikti specifines užduotis. Pagal paskirtį gaminamos iš natūralios ar dirbtinės odos, vilnos, medvilnės, sintetinių audinių, gumuoto audinio, gumos, polivinilchlorido, neopreno ar kitų medžiagų. Pirštinės naudojamos kasdieninėje ir profesinėje veikloje, sportuojant ir laisvalaikio užsiėmimuose.

Žieminės pirštinės yra skirtos rankoms šildyti, dažnai yra atsparios vandeniui ir vėjui, tinkamos dėvėti šaltuoju metų laiku. Darbo pirštinės skirtos įvairioms profesinėms reikmėms, apsaugo nuo mechaninių sužalojimų, cheminių medžiagų ar kitų pavojų, yra gaminamos iš tvirtos medžiagos, kartais sustiprintos metalinėmis detalėmis.

nitrilo pirštinės

Medicininės pirštinės mūvimos atliekant invazines ir kraujagyslių vientisumą pažeidžiančias procedūras (operaciją, endoskopinius tyrimus, adatinę punkciją ar kateterizavimą), atliekant procedūras, per kurias rankos gali būti užteršiamos krauju, kitais kūno skysčiais ir išskyromis, imant medžiagą laboratoriniams tyrimams; šios pirštinės yra sterilios, dažniausiai vienkartinės, pagamintos iš latekso, vinilo, nitrilo, polietileno, būna pudruotos arba ne.

beisbolo pirštinė

Sportinės pirštinės būna pritaikytos sporto specifikai, dažnai ergonomiškos, užtikrina tvirtą sukibimą, apsaugo nuo smūgių ir trinties, pvz., beisbolo, ledo ritulio, kriketo žaidėjai dėvi paminkštintas pirštines – jos apsaugo nuo kietų, greitai judančių sviedinių, naudojamų šiose sporto šakose.

Pirštinės buvo mūvimos jau senovės Egipte ir Romos imperijoje. Iš pradžių jos buvo naudojamos tik praktinėms reikmėms, vėliau tapo mados elementu, ypač Europoje, kur viduramžių ir renesanso laikais pirštinės simbolizavo aukštą socialinę padėtį.

sodininko pirštinės

pjūklininko pirštinės

suvirintojo pirštinės