Pisos architektūra

Pisos architektūra (Pzos architektūrà)

Išliko romėnų termų, amfiteatro, forumo fragmentų. Bažnyčios: romaninės – San Cassiano (10–12 a.), Šv. Mykolo (11 a.), San Pierino (11–12 a.), San Michele in Bargo (11–14 a.), San Sepolcro (12 a.), romanikos ir gotikos bruožų – San Frediano (11–12 a., rekonstruota 16–17 a.), San Paolo a Ripa (12–13 a.), Šv. Pranciškaus (13 a., freskos, 1342, dailininkas T. Gaddi), Santa Maria della Spina (išplėsta 1323), gotikinė Šv. Kotrynos (13 a.). Rūmai – gotikiniai Medici (13–14 a.), Gambacortos (14 a.), renesansiniai dei Cavalieri di San Stefano (16 a.).

kampanilė Pisoje (pradėta 1174, architektas B. Pisano, 14 a. darbus tęsė architektai G. di Simone, T. Simone)

Katedros, arba Stebuklų, aikštės ansamblis Pisoje: baptisterija (kairėje; 1152, architektas Diotisalvi) ir Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų katedra (centre; pašventinta 1118), kampanilė (dešinėje; pradėta 1174, architektas B. Pisano)

Katedros, arba Stebuklų, aikštėje – romaninė balto marmuro Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedra (1063, manoma, architektai Buschetto, Rainaldo, pašventinta 1118; bronzinės durys, 1180, skulptorius B. Pisano; fasadas, 13 a., manoma, architektas Guglielmo; sakykla, 1302–10, skulptorius G. Pisano, restauruota 1926) su apskrito plano baptisterija (1152, architektas Diotisalvi; sakykla, 1260, skulptorius N. Pisano) ir pasvirusia kampanile (pradėta 1174, architektas B. Pisano, 14 a. darbus tęsė architektai G. di Simone, T. Simone; 2001 rekonstruojant atstatytas 4^° pasvirimo kampas), kapinių pastatais (po 1278, architektas G. di Simone, 14–15 a. freskos); pasaulio paveldo vertybė (nuo 1987).

2271

-Pisa; -Piza

Pisa

Pisos istorija