Pisos istorija (Pzos istòrija). Manoma, Pisą įkūrė etruskai, vėliau čia apsigyveno ligūrai. Apie 80 pr. Kr. tapo romėnų kolonija, buvo svarbus uostas. Nuo 313 vyskupijos centras. 5 a. žlugus Vakarų Romos imperijai Pisa išliko svarbiu Toskanos regiono ūkinės veiklos, pirmiausia jūrų prekybos su Korsika, Sardinija, dabartinės Prancūzijos pietine pakrante ir Ispanija, centru. Dėl padidėjusio saracėnų piratavimo nuo 9 amžiaus turėjo didelį karinį laivyną, jį labai sustiprino 11 amžiuje ir tapo viena garsiausių istorijoje Italijos jūrinių respublikų. 1016 padedama Genujos Pisa išvijo saracėnus iš Sardinijos. Vėliau Pisa daug kariavo su Genuja dėl įtakos Viduržemio jūroje, bet pralaimėjusi Tirėnų jūroje vykusį Melorijos mūšį (1284) pradėjo smukti (gyventojų čia nedaugėjo), nors išliko svarbiu uostu ir audimo centru. 1406 Pisą nukariavo gvelfų valdoma Florencija (Pisa buvo gibelinų centras). 18 amžiuje Pisos apylinkėse nusausinus pelkes, kurios buvo maliarijos židinys, miestas atsigavo, čia plėtota lengvoji pramonė. Per II pasaulinį karą Pisa atsidūrė prie vokiečių įrengtos vadinamosios Gotų gynybos linijos, dėl to Sąjungininkų aviacijos labai sugriauta.
-Pisa