pistãcija (Pistacia), anakardinių (Anacardiaceae) šeimos augalų gentis. 10 rūšių. Pistacija savaime paplitusi Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje, Pietvakarių, Centrinėje ir Rytų Azijoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Neaukštas medis arba krūmas. Lapai poriniai arba neporiniai plunksniški, retai trilapiai arba paprastieji. Žiedai vienalyčiai, susitelkę į šluotelės pavidalo žiedynus. Vyriškieji žiedai redukuoti, su dviskiaučiu apyžiedžiu arba be jo. Moteriškųjų žiedų apyžiedis su 2–5 skiautėmis, mezginė viršutinė. Vaisius – kaulavaisis. Subrendęs kaulavaisis raudonas, su dideliu kauliuku.
tikrosios pistacijos vaisiai
Plačiausiai auginama tikroji pistacija (Pistacia vera), kurios sėklos (vadinamos pistacijomis) valgomos pakepintos ir pasūdytos, naudojamos konditerijoje. Rečiau dėl valgomų sėklų auginamos atlantinė pistacija (Pistacia atlantica) ir terpentininė pistacija (Pistacia terebinthus). Daugelio rūšių pistacijos kaupia raugų ir dažinių medžiagų, tinkančių audiniams dažyti. Lygialapė pistacija (Pistacia integerrima) ir mastikinė pistacija (Pistacia lentiscus) – vaistiniai augalai. Iš atlantinės pistacijos, tarpeklinės pistacijos (Pistacia khinjuk) ir terpentininės pistacijos gaunama derva naudojama parfumerijos ir kosmetikos pramonėje. Lygialapės pistacijos mediena naudojama drožiniams ir apdailai. Daugiausia pistacijų vaisių išauginama Irane (apie 190 000 t), Jungtinėse Amerikos Valstijose (140 000 t), Turkijoje (60 000 t), Sirijoje (60 000 t), Kinijoje (34 000 t).
pistacijos
849