Pisz

Pisz (Pšas), miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Varmijos Mozūrų vaivadijos pietinėje dalyje, Mozūrijos ežeryne; apskrities centras.

18 245 gyventojai (2021). Piszas įsikūręs Rośio ežero pietvakariniame krante, prie Pisos upės (Narevo intakas) ištakos. Per Piszą eina Ełko–Szczytno geležinkelis, Giżycko–Lomžos plentas. Medienos apdirbimo (lentpjūvės, faneros fabrikas), statybinių medžiagų (plytų), maisto pramonės įmonės. Turizmas, vandens sportas. Į šiaurės rytus nuo Piszo yra karinis poligonas.

Architektūra

Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (1843, išliko 1739 pastatytas bokštas), neogotikinė rotušė (1900, dabar krašto muziejus).

Istorija

Miesto pradžia – 15 a. viduryje prūsų žemėse pastatyta kryžiuočių pilis ir gyvenvietė. 1451 gauta privilegija, suteikianti miesto teises, prasidėjus Trylikos metų karui nebuvo įgyvendinta. Pagal 1466 Torunės taiką liko Vokiečių ordinui.

Nuo 1525 priklausė Prūsijos kunigaikštystei, nuo 1657 – Branderburgui, nuo 1701 – Prūsijos karalystei; vokiečių vadintas Johannisburgu. 1645 vėl gavo miesto teises. 1656 nuniokotas totorių. Per 1709–11 marą išmirė beveik visi miesto gyventojai.

19 a. antroje pusėje Johannisburgo plėtra paspartėjo: veikė medienos apdirbimo, metalurgijos įmonės, prekiauta galvijais, 1884 iki miesto nutiestas geležinkelis.

Po Tautų Sąjungos 1920 surengto plebiscito liko Vokietijai. Per II pasaulinį karą sugriauta apie 70 % pastatų. 1945 atiteko Lenkijai, pavadintas dabartiniu vardu. Gyventojai vokiečiai buvo iškelti į Vokietiją.

1818–1975 ir nuo 1999 apskrities centras.

2008 12 pasirašyta Piszo ir Alytaus rajonų savivaldybių partnerystės sutartis.

Johannisburg