ptas (graikų kalba pithos), aukštas (kartais žmogaus ūgio ir aukštesnis) senovės graikų molinis statinės arba kiaušinio pavidalo indas maisto produktams – grūdams, aliejui, medui, druskai, sūdytoms žuvims, vynui – laikyti. Kartais pitai kaip urnos naudoti ir per laidotuvių apeigas. Pitas dažniausiai į apačią smailėjantis, plokščiu dugnu. Viršuje būdavo keturios–šešios rankenos arba ąsos virvėms prakišti. Kartais pito sienelės būdavo lygios arba puošiamos įspaustais ornamentais, tapyba. Senovėje buvo naudojamas daugelyje Viduržemio jūros šalių, ypač Egėjo jūros regione (Kretoje).
2271
pitas (Kreta, 7 amžius prieš Kristų, Luvras Paryžiuje)