Pivašiūnai

Pivašinai, kaimas Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, 11 km į šiaurę nuo Daugų; seniūnijos ir parapijos centras. 256 gyventojai (2021). Iš rytų prieina Ilgio ežeras, iš šiaurės vakarų – Pivašiūnų miškas. Per Pivašiūnus eina Alytaus–Onuškio plentas, prie kaimo yra Pivašiūnų draustinis. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Paštas (nuo 1950), bendrosios praktikos gydytojo kabinetas, gimnazija (1905–47 pradinė, 1947–49 progimnazija, 1949– 55 septynmetė mokykla), kultūros centras, biblioteka. Kaime yra archeologinis paminklas – Pivašiūnų piliakalnis su senovės gyvenvietės ir įtvirtinimo liekanomis. Paminklas Vasario 16 Akto signatarui kunigui A. Petruliui (pastatytas 2006).

Pivašiūnų herbas

Architektūra

Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia Pivašiūnuose (1825–20 a. pradžia, nuo 2005 restauruojama pagal architektės B. Biekšienės projektą)

Klasicistinė medinė lotyniškojo kryžiaus plano Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (nuo 2005 restauruojama pagal architektės B. Biekšienės projektą) ir jos statinių kompleksas (1825–20 a. pradžia): kapinių tvora su vartais, koplyčia, klebonija, 2 klėtys, ledainė, ūkinis pastatas, monumentalus kryžius. Bažnyčios klasicistinių formų didžiajame altoriuje yra stebuklingu laikomas paveikslas su aptaisais Švč. Mergelė Marija Nuliūdusiųjų Paguoda (17 a. vidurys, 1988 08 15 vainikuotas popiežiaus Jono Pauliaus II dovanota karūna). Be jo, dar yra 8 vertingi 19 a. klasicistiniai paveikslai (tarp jų – Apreiškimas, Švč. Mergelės Marijos ir Juozapo susitikimas, Švč. Mergelės Marijos ir Juozapo sužadėtuvės, Jėzaus Kristaus gimimas), 19 a. viduryje sukurtų 14 Kryžiaus kelio stočių.

2271

Istorija

Pirmą kartą paminėti 17 amžiuje. 1639 kaimas užrašytas Senųjų Trakų benediktinų vienuolynui. 1648 dvarininkas J. Klodskis pastatė bažnyčią (perstatyta 1766), 1825 vienuolis C. Soroka – dabartinę; bažnyčia garsi Dievo Motinos paveikslu, atlaidais, buvo Senųjų Trakų benediktinų rezidencija. 18 a. pabaigoje veikė plytinė. 19 a. Pivašiūnai buvo vadinami miesteliu. 1913 įsteigtas Ryto draugijos skyrius. Po II pasaulinio karo sovietų valdžia iš Pivašiūnų ištrėmė dvi šeimas. Klebonas J. Kaušyla slapta sutuokė 3 lietuvių partizanų poras. Buvo nužudytas apylinkės pirmininkas V. Branickas. Po I pasaulinio karo iki 1950 Pivašiūnai buvo valsčiaus, vėliau – apylinkės centras, kolūkio (Draugystės, vėliau Pivašiūnų) centrinė gyvenvietė. Per melioraciją į Pivašiūnus atkelta 50 sodybų, asfaltuotos gatvės, įrengtas vandentiekis ir kanalizacija. Nuo 1990 Pivašiūnai buvo seniūnijos centras. 2006 patvirtintas Pivašiūnų herbas. 1779 buvo 66, 1897 – 66, 1923 – 249, 1959 – 366, 1970 – 278, 1979 – 260, 1989 – 316, 2001 – 301, 2011 – 292 gyventojai.

Pivašiūnai

95