pjautainis

pjautanis, kapójai, pašarui vartojami susmulkinti (supjaustyti ar sukapoti) šiaudai, šienas arba išdžiovintos žolės pjaustinys. Šiaudai arba peraugusių žolių šienas gyvuliams šerti smulkinami, nes tokius pašarus gyvuliai noriau ėda (jie gerina virškinimą), ne taip ištaršo ir mažiau sumina. Taip paruošti pašarai yra birūs, juos patogiau mechanizuotai pakrauti ir iškrauti, galima paskaninti priedais, tiksliau paskirstyti atskiroms gyvulių grupėms. Gyvuliams skirti šiaudai ar šienas smulkinami nevienodai: galvijams – 4–5 cm, avims ir arkliams – 2–3 cm ilgio. Jei šiaudai smulkinami drėgnam viso raciono pašarų mišiniui, pjautainių ilgis būna 2–3 cm, briketams – 1–3 centimetrai. Žolės pjautainis gaminamas vienfaziu arba dvifaziu būdu. Vienfaziu būdu supjaustyta žolė džiovykloje išdžiovinama iki 10–14 %, dvifaziu – iki 20–25 % drėgnio, vėliau baigiama džiovinti aktyviąja ventiliacija iki 10–13 % drėgnio. Žolės kapojų, pagamintų iš dobilų, sausoje medžiagoje yra apie 18 % baltymų, 21 % ląstelienos, virškinamumas – apie 55 %. Geros kokybės 1 kg pjautainio maistingumas prilygsta apie 0,75 kg koncentratų maistingumui. Gaminant dvifaziu būdu neperdžiovinami žolės lapeliai ir juose lieka daugiau maisto medžiagų ir vitaminų. Tinkamai pagamintas pjautainis trinamas rankomis netraška, yra žolės spalvos ir malonaus kvapo. Geriausios kokybės pjautainis gaunamas iš raudonųjų dobilų, liucernų. Žolės pjautainiu šeriamos produktyvios melžiamos karvės (vidutinis primilžis daugiau kaip 5000 kg pieno), duodama po 3–5 kg per dieną.

2499