pjezoelektrikai

pjezoelèktrikai (gr. piezō – slegiu + gr. ēlektron – gintaras), kristaliniai dielektrikai, kurie nuo tam tikros tampriosios deformacijos (mechaninio įtempimo) poliarizuojasi, o elektrinio lauko veikiami deformuojasi. Skiriami monokristaliniai (pvz., kvarcas, kalio‑natrio tartratas tetrahidratas, arba Seignette’o druska) ir polikristaliniai pjezoelektrikai. Visi pjezoelektrikai yra piroelektrikai, kai jų temperatūra žemesnė už Curie temperatūrą – feroelektrikai. Geriausiai ištirti pjezoelektrikai yra kvarcas, turmalinas, cinko sulfidas ZnS, Seignette’o druska, bario titanatas BaTiO₃. Dėl gebėjimo keisti elektrinius signalus į mechaninius ir atvirkščiai pjezoelektrikai naudojami technikoje, akustikoje, radiofizikoje, skenuojamojoje mikroskopijoje kaip slėgio jutikliai, pjezoelektriniai detonatoriai, didelio garso šaltiniai, miniatiūriniai transformatoriai, aukšto dažnio virpesių generatorių (kvarcinis generatorius), filtrų, slėgio jutiklių rezonatoriai, žiebtuvėliuose (kibirkščiai įskelti).