pjezomagnetizmas
pjezomagnetzmas (gr. piezō – slegiu + magnētis < Magnētis lithos – akmuo iš Magnezijos), kristalinės medžiagos įmagnetėjimas dėl išorinio slėgio. Pjezomagnetizmas būdingas antiferomagnetikams, nebūdingas paradiamagnetikams ir diamagnetikams. Atsiranda, kai dėl slėgio pakitus magnetinei simetrijai medžiagoje, pvz., kristale, ji tampa silpnu feromagnetiku. Medžiaga t. p. įmagnetėja dėl antiferomagnetinių subgardelių iškreivėjimo arba jų įmagnetėjimo dydžio santykinio pakitimo (antiferomagnetizmas). Įmagnetėjimo stipris proporcingas tampriajam įtempiui. Eksperimentiškai pjezomagnetizmas nustatytas tik 3 antiferomagnetiniuose kristaluose: mangano difluoride MnF2, kobalto difluoride CoF2 ir α geležies triokside Fe2O3. Jų įmagnetėjimas Ji proporcingas tampriajam įtempimui σkl : Ji = Λ σkl . Egzistuoja ir atvirkščias efektas – antiferomagnetikų tiesinė magnetostrikcija.