pjūklas

vienrankis pjūklas

pjklas, pjovimo įrankis medienai, metalui ir kitoms medžiagoms pjaustyti. Pjūklo pjaunamoji dalis dažniausiai yra daugiaašmenė dantyta juosta, diskas, plokštelė, taip pat abrazyvinis diskas arba plieninis lynas (kietam metalui, stiklui pjaustyti). Metalo pjūklas būna rankinis (turi rėmelyje įtaisytą dantytą plieno juostelę) ir mašininis (įtaisomas metalo pjovimo staklėse; turi rėme įtemptą dantytą arba begalinę juostą, sukamą ant 2 skriemulių, arba segmentinį diską su dantukais); juo rankiniu būdu, pjaustymo ar kitomis staklėmis pjaustomi metaliniai vamzdžiai, valcuotieji profiliai, iš metalo lakštų išpjaunami ruošiniai. Medienos pjūklai būna kelių rūšių: rankinis – dvirankis, vienrankis (plieninė iš vienos pusės dantyta juosta su 2 arba 1 rankena), lankinis (dantyta juosta įtvirtinta spyruokliuojančio lanko galuose), rėminis (dantyta juosta įtempta mediniame rėme), išdrožų pjūklas, arba pjūklelis (nedidelė prie rankenėlės pritvirtinta dantyta juostelė), mechanizuotas, arba motorinis (begalinė dantyta grandinė, varoma elektriniu arba benzininiu vidaus degimo varikliu) ir mechaninis (dažniausiai tvirtinamas staklėse) – gaterinis (tiesi dantyta plokštelė, įtvirtinta gaterio rėme; pjaustoma išilgai), juostinis (iš vienos pusės dantyta metalinė juosta, įtempta tarp 2 skriemulių; pjaustoma išilgai ir skersai ar įstrižai – medienos pluošto kampu), grandininis (pjaunamoji grandinė iš atskirų pjoviklių, dažnai naudojamas motoriniuose ir elektriniuose pjaustymo įrenginiuose lentoms ir tašeliams išilgai ir skersai pjaustyti), diskinis (sukamas dantytas metalinis diskas; pjaustoma išilgai ir skersai), taip pat sodininko pjūklas (kablio formos dantyta juosta medžiams genėti).

Pjūklai daromi ištisiniai (su iškirstais dantimis) arba su įstatomais ar prilituojamais kietlydinio dantimis. Dantų forma priklauso nuo medienos pjaustymo krypties (išilgai, skersai, įstrižai), technologinių savybių, paviršiaus šiurkštumo, pjovimo režimo. Pavyzdžiui, minkšta mediena išilgai pjaustoma pjūklu, kurio dantys su tiesia nugarėle, kieta – su laužyta nugarėle; skersinio pjaustymo pjūklo dantys būna stačiojo arba lygiašonio trikampio formos. Pirmųjų pjūklų, naudotų dar neolite, dantys buvo titnaginiai. Pjūklai su bronziniais dantimis atsirado bronzos amžiuje, su geležiniais dantimis 8 a. pr. Kr. Ninevijoje. Rėminiai pjūklai pradėti naudoti 18 a. pabaigoje Prancūzijoje, 19 a. pradžioje Anglijoje.

grandininis pjūklas

Lietuvoje

diskinis pjūklas

Nuo seno buityje daugiausia buvo (kartais ir dabar) naudojami dvirankiai skerspjūkliai. 19 a. pabaigoje ir 20 a. pradžioje keliaujantys lentpjoviai naudojo specialų dvirankį išilginį pjūklą. Juo pjaudavo du žmonės, stovėdami nevienodame aukštyje ir traukydami pjūklą abiem rankomis aukštyn ir žemyn. Amatininkai ir meistraujantys valstiečiai turėjo įvairių vienrankių ir rėminių pjūklų. Kai kurie račiai naudojo koja sukamą juostinį pjūklą, įstatytą staklėse ant dviejų skriemulių. 19 a. antroje pusėje–20 a. pirmoje pusėje prie vandens malūnų įrengtose vietose ir garinėse bei elektrinėse lentpjūvėse imta naudoti gateriniai ir diskiniai pjūklai. 20 a. antroje pusėje diskinius pjūklus įsirengė nemažai kaimo gyventojų. 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje paplito motoriniai grandininiai pjūklai.

1202

2691