pjūklãžuvės (Pristiformes), kremzlinių žuvų (Chondrichthyes) klasės būrys. 1 šeima – pjūklažuvinės (Pristidae), 4 rūšys: Kvinslando pjūklažuvė (Pristis clavata), azijinė pjūklažuvė (Anoxypristis cuspidata, Pristis cuspidatus, Pristis cuspidata), paprastoji pjūklažuvė (Pristis pectinata), europinė pjūklažuvė (Pristis pristis, Pristis microdon, Pristis perrotteti, Pristis leichhardti), žalsvoji pjūklažuvė (Pristis zijsron). Paplitusios vandenynų tropinio ir subtropinio klimato juostose; australinė gėlavandenė pjūklažuvė gyvena upių žemupiuose. Iki 7 m ilgio, iki 2,4 t masės. Turi ilgą pjūklo pavidalo šnipą (sudaro apie 1/3 kūno ilgio). Jo šonuose yra po 1 eilę aštrių išaugų. Burna ir žiaunų plyšiai galvos apačioje. Krūtinės pelekų šonai suaugę su galva ties burna. Pjūklažuvės gyvena jūrų pakrantėse, daugiausia seklumose, įplaukia į apysūrius ir gėlus vandenis. Minta bestuburiais, smulkiomis žuvimis. Grobį išsikasa iš dumblo arba užmuša pjūklu. Gyvavedės, veda 15–20 jauniklių. Verslinė reikšmė maža. Pjūklažuvės žmogui nepavojingos.
paprastoji pjūklažuvė
paprastoji pjūklažuvė
Paprastoji pjūklažuvė gyvena prie Atlanto vandenyno krantų, Viduržemio jūros, Ramiojo ir Indijos vandenynų priekrantėse, prie Amerikos krantų sutinkama apysūriuose vandenyse, kartais upėmis nuplaukia toli prieš srovę.
paprastoji pjūklažuvė