pjūklẽliai, augalėdžių plėviasparnių (Hymenoptera) būrio vabzdžiai. Apie 5000 rūšių (Lietuvoje apie 400). Pjūklelių rūšys priklauso 6 šeimoms, iš kurių svarbiausios 3: tikrieji pjūkleliai (Tenthredinidae), pjūkleliai audėjai (Pamphiliidae), stiebiniai pjūkleliai. Dydžiu (iki 4 cm ilgio) išsiskiria ragauodegių pjūklelių (Siricidae) šeima.
Nuo kitų plėviasparnių pjūkleliai skiriasi kresnu kūnu, plačia krūtine su pilveliu, pjūkliškomis kiaušdėtėmis (jomis patelės įpjauna augalų audinius ir ten padeda kiaušinius) ir lervomis, kurios panašios į drugių vikšrus. Pjūkleliai paplitę daugiausia miškų zonoje. Lervos apgraužia augalų lapus, sukelia galus, išėda vidinius lapų audinius (minuoja). Suaugėliai minta nektaru, kai kurie iš jų yra plėšrūs – minta kitais vabzdžiais. Stiebiniai pjūkleliai gyvena įvairių augalų, dažniausiai varpinių, stiebuose, ragauodegiai pjūkleliai – medienoje (jų patelės pilvo gale turi ilgą kietą ataugą). Pjūkleliai audėjai vystosi voratinkliniuose lizduose, kuriais apraizgo įvairių medžių šakeles. Tikrieji pjūkleliai – gausiausia pjūklelių šeima (Lietuvoje apie 300 rūšių). Kūnas 3–20 mm ilgio. Skiriasi antenų narelių dydžiu ir sparnų gyslotumu. Gyvena ant įvairių žolinių augalų, medžių, krūmų.
tikrasis pjūklelis Tenthredopsis sordida
Žalingiausi yra tikrieji pjūkleliai, stiebiniai trumpaausiai pjūkleliai ir pjūkleliai audėjai. Agrastiniai pjūkleliai, serbentiniai pjūkleliai, vyšniniai gleivėtieji pjūkleliai kenkia sodams, rudieji pušiniai pjūkleliai, paprastieji pušiniai pjūkleliai (pušiniai pjūkleliai), egliniai pjūkleliai audėjai – miškams.
1618
2149
-pjūklelis