plagioklãzai (gr. plagios – įstrižas, kreivas + klasis < klaō – laužiu), silikatų klasės, karkasinių silikatų poklasės, natrio ir kalcio feldšpatų grupės mineralų bendrinis pavadinimas. Sudaro nepertraukiamą izomorfinę eilę nuo albito Na[AlSi3O8] iki anortito Ca[Al2Si2O8]. Beveik visada turi kalio oksido priemaišų (iki kelių procentų). Pagal anortito kiekį minerale (masė %) skiriamos plagioklazų atmainos: albitas (0–10 % anortito), oligoklazas (10–30 %), andezinas (30–50 %), labradoras (50–70 %), bitovnitas (70–90 %), anortitas (90–100 %).
Singonija triklininė. Kristalai dažniausiai lentelių arba plokščių prizmių formos, dažni dvynučiai. Uolienose sudaro įvairaus dydžio izometrinių grūdelių agregatus. Spalva įvairi: balta, pilka, gelsva, rusva, žalsva. Kietumas 6–6,5. Tankis 2600–2800 kg/m3 (didėja nuo albito iki anortito). Blizgesys stiklo. Skalumas tobulas (dviejų krypčių). Skiriasi lūžio rodikliai (didėja nuo albito iki anortito). Kai kuriems mineralams (albitas, labradoras, oligoklazas) būdinga irizacija.
Plagioklazai vieni svarbiausių magminių ir metamorfinių uolienų mineralų, kai kurių (oligoklazo, bitovnito, anortito) randama meteorituose. Dūlant plagioklazai hidratuojasi ir virsta molio mineralais.
Plagioklazai naudojami kaip statybinis akmuo, kai kurios atmainos (mėnulio ir saulės akmuo, labradoritas) – juvelyriniai arba dekoratyviniai akmenys.
2961