plakãtas (ol. plakkaat < pranc. placard < plaquer – apkalti, apmušti), taikomosios grafikos žanras; reklaminės, informacinės arba agitacinės paskirties dailės kūrinys. Plakatas dažniausiai didelio formato, jo kompoziciją sudaro vaizdiniai elementai (dažniausiai lakoniški, dekoratyvūs, ryškių spalvų), raiškus trumpas, kartais kelių rūšių šrifto tekstas. Plakatas kuriamas įvairiomis grafikos technikomis, tapybos, fotografijos priemonėmis, po to dauginamas spaustuvėje. Pagal tematiką būna visuomeninis, kultūrinis, politinis, reklaminis ir kita.
S. Eidrigevičiaus plakatas Stasys Eidrigevičius. Veidas ant kaukės (2011, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus; © LATGA, 2020)
Istorinė apžvalga
16 a. Vakarų Europoje pasirodė skelbimų, panašių į dabartinius nedidelius plakatus, kuriuose propaguotos reformacijos idėjos, buvo pranešama apie gatvės teatro, keliaujančio cirko spektaklius. 18 a. pabaigoje išradus litografiją atsirado galimybė greitai ir dideliais tiražais spausdinti viešosioms erdvėms tinkamus didelio formato spalvotus skelbimus apie siūlomas prekes ir paslaugas.
J. Chéret plakatas Casino d’Enghien (1890, Prancūzija)
Reklaminiai plakatai susiklostė 19 a. antroje pusėje Vakarų Europoje iš afišos; juose pamažu didžiąją teksto dalį keitė ornamentai ir figūriniai vaizdai. 1869 dailininkas J. Chéret išspausdino pirmuosius didelius plakatus (daugiausia reklamavo kabaretus), kurie savo stilistika ir komponavimu buvo panašesni į padidintas knygų iliustracijas. Plakato savitam dekoratyvaus pobūdžio stiliaus klostymuisi turėjo įtakos japonų raižiniai; vyravo aiškaus silueto figūros, lygių spalvų plokštumos. Kultūros renginius reklamuojantys plakatai daugiausia plėtoti Prancūzijoje (H. de Toulouse’as‑Lautrecas, P. Bonnard’as). 19 a. pabaigoje plito reklaminis plakatas, atsirado įvairios jo mokyklos. Art nouveau plakatai įteisino plačią stilistinę įvairovę – nuo neoakademizmo iki dekoratyvaus sugeometrinto stiliaus (A. Mucha, P. Behrensas). 1889 ir 1890 Paryžiuje surengtos pirmosios plakato parodos.
J. Toorop. Reklaminis plakatas Delfto aliejus salotoms (1894, Valstybinis muziejus Amsterdame)
20 a. pradžioje Vokietijoje ir Šveicarijoje susiklostė vadinamojo daiktinio plakato (vokiškai Sachplakat) mokykla: vaizduotas sustambintas reklamuojamas objektas, naudoti trumpi aiškaus šrifto įrašai (L. Benhardas, 1883–1972). 20 a. pirmame dešimtmetyje atsirado politinių plakatų, jų sukūrė dailininkai T.‑A. Steinlenas (Prancūzija), K. Kollwitz (Vokietija). Per I pasaulinį karą kurti agitaciniai plakatai (kvietimas į kariuomenę, suteikti pagalbą sužeistiesiems ir kita; A. Leete’as, 1882–1933, Didžioji Britanija, J. Faivre’as, 1867–1945, Prancūzija).
Po I pasaulinio karo plakato raidą skatino naujų dailės srovių (futurizmo, dada, konstruktyvizmo), Bauhauso mokyklos inicijuoti pokyčiai tipografijoje, pradėti kurti fotomontažiniai plakatai. Aštrių, įstrižų linijų kompozicijos dėstytos iš sukarpytų arba suplėšytų laikraščių, fotografijų skiaučių, blokinio šrifto raidžių, spalvotų ryškių dėmių (E. Lisickis, J. Tschicholdas, 1902–74, Vokietija, L. Moholy‑Nagy). Rusijoje kurta savita plakatų rūšis – vadinamieji ROSTA langai (V. Majakovskis, M. Čeremnychas, 1890–1962); plėtotos 1905–07 satyrinės grafikos ir luboko tradicijos.
20 a. 3 dešimtmetyje Prancūzijos dailininkų ieškojimai turėjo įtakos ir plakato raidai (P. Picasso, F. Léger, H. Matisse’as, J. Miró). Art deco stilius paveikė plakato raišką (įsivyravo grynos spalvos, susiliejančių tonų plokštumos, sudekoratyvintos vaizdinių formos, šriftai). 20 a. 4 dešimtmetyje Cassandre’o (tikr. A. J.‑M. Mouronas, 1901–68, Prancūzija) plakatai tapo art deco stiliaus klasika (iki stačiakampių supaprastintos formos, industrinių motyvų vyravimas, koliažo elementai), juo sekė kitų šalių plakatistai. Pradėta domėtis plakato poveikiu žmogaus sąmonei, gautais rezultatais grįsti kompozicijos savitumo ieškojimai. Plėtojantis kinematografijai pradėti kurti filmus reklamuojantys plakatai (broliai V. ir G. Stenbergai sukūrė daugiau kaip 300 filmų plakatų). Per II pasaulinį karą propagandiniai plakatai kurti Vokietijoje, Rusijoje (Kukryniksai).
Cassandre’o plakatas Normandija (1935, Prancūzija)
E. Lisickio plakatas Mušk baltuosius raudonu pleištu (1919, Rusija)
Daug Europos dailininkų pasitraukė į Jungtines Amerikos Valstijas, čia klostėsi profesionalios reklamos institucijos. Dailininkams įkvėpimo šaltiniu tapo dailės naujos kryptys (daugiausia siurrealizmas), naujam tarptautiniam grafikos stiliui klostytis turėjo įtakos Šveicarijoje leistas žurnalas Graphis (įkurtas 1944). Žymesni plakatistai: J. Mülleris‑Brockmannas (1914–96), D. Brunas (1909–99, abu Šveicarija), P. Brattinga (1931–2004, Nyderlandai), H. Hillmannas (1925–2014, Vokietija), Ch. Loupot (1892–1962), R. Savignacas (1907–2002, abu Prancūzija), T. Eckersley (1914–97, Didžioji Britanija).
W. Zamecziko plakatas kino fimui Viskas baigsis šią naktį (1955, Lenkija)
Lenkijoje po II pasaulinio karo susiklostė savita plakato mokykla (vyravo simboliais, metaforomis užšifruota idėja, agresyvi forma, spalvinė ekspresija; T. Trepkowskis, H. Tomaszewskis, 1914–2005, J. Lenica). 1966 Varšuvoje pradėtos rengti pirmosios tarptautinės plakato bienalės, 1968 Wilanówe (prie Varšuvos) įkurtas pirmasis pasaulyje plakatų muziejus. Savita plakato meninė raiška (dažniausiai japonų kultūros citatos susipina su Vakarų Europos kultūros elementais) plėtota Japonijoje (J. Kamekura, 1915–97, K. Nagai, g. 1929). Postmodernizmo bruožai reiškėsi A. Hoffmanno (g. 1920), W. Weingarto (g. 1941, abu Šveicarija) sukurtuose plakatuose. Nuo 20 a. pabaigos plakatus dažniausiai keičia kitos reklamos priemonės: televizijos, kino reklama, spaudos skelbimai, internetinė reklama.
Š. Fukudos plakatas Grafinis dizainas šiandien (1990, Japonija)
Plakatas Lietuvoje
Lietuvoje pirmieji skelbimai (apie cirko, teatro vaidinimus) išspausdinti 18 a. Vilniuje. Plakatus imta kurti 20 a. pradžioje. Nepriklausomybės laikais leista Seimo rinkimų plakatai, kurti bankus, žemės ūkio ir pramonės parodas, įvairias prekes, kultūros renginius reklamuojantys plakatai (A. Žmuidzinavičius, P. Rimša, P. Kalpokas, K. Šimonis, Vilius Jomantas, V. Bičiūnas). Politiniuose plakatuose būta karikatūros, šaržo elementų. 1928 surengta pirmoji plakatų paroda. Plakatų stilistikos raidai įtakos turėjo užsienio mokyklose dailininkų įgyti įgūdžiai; pagrindiniais orientyrais tapo vadinamojo daiktinio plakato, labiausiai – art deco stilistika.
dailininkų grupuotės Ars pirmosios parodos plakatas su J. Mikėno akvarelės reprodukcija (1932)
Adomo Smetonos plakatas Skaityk tautos ūkį (1935 (?), Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)
20 a. 4 dešimtmetyje siekta aiškaus, dinamiško, emociškai paveikaus vaizdo, susipynė art deco ir neotradicionalizmo plastiniai principai. Kurti visuomeniniai plakatai, skleidžiantys tautines idėjas ir vertybes (skatinantys minėti valstybės istorines datas, remti nacionalinę pramonę ir kita), leisti sukarintų, visuomeninių organizacijų, sporto klubų, draugijų plakatai. 1937 Pasaulinėje parodoje Paryžiuje eksponuoti lietuvių plakatai (apdovanoti J. Steponavičiaus, V. K. Jonyno, A. Gudaičio). Plakatų sukūrė G. Bagdonavičius, J. J. Burba, A. Gudaitis, T. Kulakauskas, V. Ratas‑Rataiskis.
1940 prasidėjus SSRS okupacijai plakatus leido vaizdinės propagandos įstaiga Agitpropas. Po II pasaulinio karo plakatas tapo vienu dailės pagrindinių žanrų, tinkančiu sovietų ideologijos propagandai. Socialistinio realizmo metodu grįstų plakatų sukūrė A. Gudaitis, L. Kazokas, S. Ušinskas, V. Palaima, V. Mackevičius, A. Motiejūnas. Sovietų okupacijos laikotarpiu leisti agitaciniai, rinkiminiai, teatro, lietuvių kino, meno kolektyvų (ansamblių, chorų), švenčių, festivalių, dailės ir fotografijos parodų, kraštotyros, gamtos apsaugos, ekologinių, sporto ir kitos tematikos plakatai (J. Galkus, M. Znamierovskis, V. Kaušinis, B. Leonavičius, P. Tarabilda, V. Valius, V Jurkūnas, R. V. Gibavičius, J. Varnas). Pamažu kito plakato raiškos priemonės (nuo apibendrinto simbolio iki fotomontažo), modernėjimui turėjo įtakos užsienio šalių dailė, labiausiai – poparto kryptis.
J. Galkaus plakatas XIV sąjunginis kino festivalis (1981; © LATGA, 2020)
20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje įvairios tematikos plakatų sukūrė G. Gesevičius, J. Gudmonas, R. R. Dočkutė, E. Karpavičius, J. Malinauskaitė. Nuo 1960 rengtos respublikinės, nuo 1964 – Baltijos šalių plakato parodos.
Juozas Galkus. Plakatas, tapyba, heraldika / sud. I. Korsakaitė Vilnius 2005; G. Jankevičiūtė Lietuvos grafika 1918–1940 m. Vilnius 2008; J. Galkus Lietuvos plakato istorija Vilnius 2015.
2271