planetesimãlės (gr. planētos – klaidžiojantis + angl. (infinit)esimal – nykstamas dydis), hipotetinės kietosios dalelės, iš kurių galėjo susidaryti planetos. Pirmosios planetesimalės (iki kelių šimtų kilometrų skersmens kūnai) atsirado proplanetiniame dujų ir dulkių diske, supančiame ką tik susitraukusią Saulę. Jų sudėtis (silikatai ar ledai) priklausė nuo atstumo iki prosaulės. Atsitiktiniai planetesimalių sutankėjimai tapo gravitacijos centrais, kurie pamažu išaugo iki planetų matmenų. Planetesimalių, nesusijungusių į didesnius kūnus, sparčiai mažėjo: daugelis išnyko, susidūrusios su jau susiformavusiomis planetomis ar jų palydovais, kai kurios, paveiktos planetų traukos, išskriejo iš Saulės sistemos, kitos daužėsi, trupėjo ir nyko, susidūrusios viena su kita. Išlikusios planetesimalės – asteroidai, transneptūniniai objektai – mena planetų formavimosi pradžią. Purvino ledo planetesimalės, priartėjusios prie Saulės, matomos kaip kometos.
Planetesimalių hipotezę 1900–04 iškėlė Thomas Chrowderis Chamberlinas ir Forestas Rayʼus Moultonas (abu Jungtinės Amerikos Valstijos).
906