planktònas (gr. plankton – klajojantis), gyvenančių vandenyje (skendinčių jame) ir gebančių šiek tiek savarankiškai judėti, vandens srovių nešiojamų smulkių organizmų ir jų kiaušinių visuma. Skirstomas į fitoplanktoną (bakterijos, augalai) ir zooplanktoną (gyvūnai), pagal dydį – į nanoplanktoną (bakterijos, vienaląsčiai dumbliai), mikroplanktoną (dauguma protistų, verpetės, bestuburių lervos), mezoplanktoną (irklakojai ir šakotaūsiai vėžiagyviai), makroplanktoną (dauguma mizidžių, krevetės, medūzos) ir megaplanktoną (šukuočiai, kai kurios iki 2 m skersmens medūzos). Gėlųjų vandenų planktonas skirstomas į limnoplanktoną (ežerų) ir potamoplanktoną (upių). Jūrų fitoplanktoną sudaro bakterijos, titnagdumbliai, zooplanktoną – irklakojai vėžiagyviai, mizidės, krevetės, spinduliuočiai, foraminiferai, sparnakojai moliuskai, pelaginiai ikrai. Gėlųjų vandenų fitoplanktoną sudaro bakterijos, titnagdumbliai, zooplanktoną – irklakojai ir šakotaūsiai vėžiagyviai, verpetės, kai kurie protistai. Planktoniniai organizmai turi įv. įtaisų, padedančių jiems išsilaikyti vandenyje: dujų pūslelių, riebalų lašelių, išaugų. Kai kurie zooplanktoniniai organizmai reguliariai vertikaliai migruoja. Zooplanktono ir bakterijų yra vandenyje nuo paviršiaus iki didžiausių gylių. Fitoplanktono gausiausia iki 100 m gylio (kiek pasiekia Saulės šviesa), ypač ten, kur giluminiai vandenys susimaišo su paviršiniais (pvz., ten, kur susitinka šiltosios ir šaltosios jūrų srovės). Gausus fitoplanktonas sukelia vandens žydėjimą. Didžiausia planktono biomasė jūrose ir vandenynuose yra prie vidutinių platumų ir subtropinio klimato juostų sausumos krantų, mažiausia – tropinių juostų centriniuose rajonuose. Fitoplanktoniniai organizmai yra svarbiausieji vandens baseinų producentai (organinių medžiagų gamintojai). Planktonais tiesiai arba per tarpines mitybos grandis minta dauguma verslinių vandens gyvūnų (pvz., kai kurios žuvys, ūsuotieji banginiai).
-fitoplanktonas; -zooplanktonas