plastdės (gr. plastos < plassō – sudarau), augalų ir dumblių ląstelių citoplazmoje esantys organoidai, kuriuose sintetinami ir kaupiami organizmo gyvybinei veiklai būtini organiniai junginiai (dažniausiai pigmentai ir atsarginės maisto medžiagos). Plastidės susidaro iš proplastidžių, vėliau jos diferencijuojasi ir tampa vienos iš kelių rūšių plastidžių, dažniausiai išlaikančiomis gebėjimą dalytis. Manoma, plastidės kilusios iš endosimbiozę su kitais organizmais sudariusių melsvabakterių. Dauguma augalų plastides paveldi tik iš vieno tėvinio individo. Žiediniai augalai jas gauna iš moteriškosios gametos, dauguma plikasėklių – iš vyriškosios gametos. Apie 20 % žiedinių augalų plastides paveldi ir iš vyriškosios, ir iš moteriškosios gametų. Kartu su plastidėmis augalai paveldi jose esančią DNR, kuri sudaro apie 100 genų, koduojančių ribosominę RNR, tRNR ir fotosintezėje dalyvaujančius baltymus. Plastidės skirstomos pagal spalvą ar kaupiamas medžiagas. Žalios plastidės vadinamos chloroplastais, geltonos, raudonos ar oranžinės plastidės vadinamos chromoplastais, bespalvės plastidės vadinamos leukoplastais. Daugelio augalų ląstelėse esama gerontoplastų, kurie reguliuoja fotosintezės pigmentų skaidymą ląstelėje jai senstant. Daugelio rūšių plastidės geba virsti kitos rūšies plastidėmis, pvz., užsimezgusiuose vaisiuose esantys leukoplastai virsta chloroplastais, vėliau, vaisiui nokstant, chloroplastai virsta chromoplastais.
849