plãstika (gr. plastikē – lipdyba), žmogaus kūno judesių ir gestų darna, perteikiama visų kūno dalių laikysena. Plastika yra viena svarbiausių vaidybos ir šokio elementų. Plastiški (laisvi, lankstūs, grakštūs) artisto judesiai vaidybai ir šokiui teikia įtaigumo. Judesių plastiškumas itin pabrėžiamas Rytų šalių (Indijos, Japonijos, Kinijos), senovės Graikijos, Romos teatre ir šokiuose.
19 a. pabaigoje Europoje I. Duncan ir jos mokiniai siekė atgaivinti senovės graikų šokio harmoniją, kurdami ir atlikdami laisvų ir natūralių judesių šokį. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje atsirado ritminės plastikos ir išraiškos šokio mokyklų, studijų (É. Jaques’o‑Dalcroze’o, R. von Labano), jos padarė didelę įtaką moderniojo šokio raidai.