pakuotei naudojamų plastikų ženklinimas (O – visi kiti plastikai)
plãstikai (gr. plastikos — plastiškas, lankstus), plastomerų ir priedų vienalyčiai mišiniai, kurie plastiškai deformuojant perdirbami į gaminius. Dažniausiai kietos medžiagos. Svarbiausia plastikų sudedamoji dalis yra plastomeras (plastikų gamybai tinkantis polimeras), kuris iš jo formuojant gaminius yra klampiatakės arba elastiškosios būsenos, o eksploatavimo metu – stikliškosios arba kristalinės būsenos. Plastikų savybes daugiausia lemia polimeras, jas galima keisti modifikuojant polimerus, sudarant jų mišinius, pridedant užpildų, plastifikatorių (didina plastiškumą), stabilizatorių (saugo nuo oksidacijos perdirbant ir lėtina senėjimą eksploatuojant), dažiklių, antistatikų (neleidžia įsielektrinti), antipirenų (mažina degumą), paviršinio aktyvumo medžiagų. Kaip užpildai naudojamos smulkiadispersių įvairios formos dalelių, plokštelių, juostelių pavidalo organinės ir neorganinės kilmės kietosios (mediena, natūralusis ir sintetinis pluoštas, anglinė medžiaga, metalai ir jų lydiniai, silikatai) ir dujinės (anglies dioksidas, azotas, amoniakas) medžiagos.
Užpildai (dedama 10–30 % polimero masės) gerina plastikų eksploatacines ir technologines savybes. Su dujiniu užpildu plastikai vadinami putplasčiais, pvz., poliuretaninis putplastis, porolonas. Modifikuoti krakmolu plastikai yra biologiškai skaidomi (aplinkos arba mikroorganizmų veikiami sunyksta). Pagal polimero gavimo būdą skiriami polimerizaciniai, pvz., polietilenas, polivinilchloridas, ir polikondensaciniai, pvz., aminoplastikai, fenoplastikai, plastikai. Pagal procesus, vykstančius formuojant gaminius, plastikai skirstomi į termoplastikus ir reaktoplastikus. Šie kaitinami suminkštėja ir iš jų formuojami gaminiai. Termoplastikai sukietėja tik ataušę (pakaitinus juos galima formuoti iš naujo), o reaktoplastikai sukietėja negrįžtamai (vykstant cheminei reakcijai makromolekulės susijungia skersiniais tilteliais). Termoplastikus sudaro linijinių arba šakotų makromolekulių angliagrandiniai ir heterograndiniai polimerai ir jų mišiniai. Pagal paskirtį termoplastikai skirstomi į plataus naudojimo (polietilenas, polipropilenas, polivinilchloridas, polistirenas), techninius, geresnių fizikinių ir mechaninių savybių negu plataus vartojimo termoplastikai, atsparesnius smūginei apkrovai (polimetilmetakrilatas, polietilentereftalatas, polikarbonatai, poliamidai) ir specialiuosius. Specialieji techniniai termoplastikai (politetrafluoretilenas, poliimidai, polisulfonai, polifenilensulfidas) atsparūs karščiui, labai agresyviems skysčiams, atrankiai leidžia dujas. Reaktoplastikus sudaro fenolformaldehidinės dervos (fenoplastikai), karbamidformaldehidinės ir melaminformaldehidinės dervos (aminoplastikai), epoksidinės dervos. Dažniausiai reaktoplastikai būna tik su užpildu (dėl per didelio susitraukimo kietėjant ir dėl to atsiradusių didelių įtempių be užpildų reaktoplastikai naudojami retai). Plastikai yra gerų elektroizoliacinių savybių (ypač putplasčiai), smūgiams atsparios, kietos, chemiškai atsparios medžiagos, blogi elektros ir šilumos laidininkai. Tankis 800–2200 kg/m3 (akytųjų plastikų 10–800 kg/m3), tampros modulis 100–4000 MPa. Plačiai naudojamų plastikų minkštėjimo temperatūra mažesnė kaip 130 °C. Kai kurių plastikų, pvz., politetrafluoretileno (lydymosi temperatūra 327 °C), cheminės savybės nesikeičia nuo –100 °C iki 250 °C, neveikia rūgštys, hidroksidų tirpalai, tirpikliai, poliuretanas ir poliamidai atsparūs dilimui, polikarbonatas atsparus smūgiams.
Plastikai perdirbami slegiamuoju liejimu, ekstruzija, presavimu, formavimu iš putų, suvirinami. plastikai naudojami kaip konstrukcinės medžiagos, jais pakeičiamos kai kurios metalinės automobilių, prietaisų detalės. Iš polietileno, plastikato, lavsano ir kitų plastikų daroma plėvelė, iš polietileno, viniplasto, plastikato – vamzdžiai ir žarnos, talpyklos, namų apyvokos reikmenys, grindų ir izoliacinės dangos, iš poliuretano gaminami ir plačiai naudojami kieti ir minkšti putplasčiai (izoliuojamos talpyklos, sandarinamos ertmės sienose, montuojant duris ir langus). Epoksidinių dervų plastikai naudojami aukštos įtampos įrenginių detalėms gaminti, hermetizuojamos elektrotechninės detalės. Akytieji plastikai gerai izoliuoja šilumą ir garsą. Cheminė polimero sudėtis dažnai nurodoma ant plastikinio gaminio (dažniausiai ant pakavimo gaminių), kad būtų lengvau juos rūšiuoti ir pakartotinai perdirbti.
plastikiniai vamzdžiai
Pirmąjį plastiką – celiulioidą – 1869 pagamino Johnas Wesleyʼis Hyattas (Jungtinės Amerikos Valstijos); vėliau buvo pagamintas bakelitas (Leo Hendrikas Baekelandas, 1909, Jungtinės Amerikos Valstijos). Pirmieji plataus vartojimo sintetiniai termoplastikai polistirenas ir polivinilchloridas pramoniniu būdu pradėti gaminti 1930–31, polietilenas ir poliamidas 1937.
745
1